Tik trys tokie liko visoje šalyje: JAV prikėlė 80 metų senumo legendinį bombonešį „B-24“
Jungtinėse Valstijose pradėta didelės apimties Antrojo pasaulinio karo bombonešio B-24 „Liberator“ restauracija. Lėktuvas daugiau nei tris dešimtmečius buvo laikomas Barksdale oro pajėgų bazėje, o dabar jam ruošiama nauja, viešai matoma misija.
B-24 laikomas vienu produktyviausių sąjungininkų bombonešių: karo metais buvo pagaminta per 18 000 šio tipo orlaivių. Tačiau iki šių dienų išliko itin mažai autentiškų egzempliorių, o JAV oro pajėgų žinioje, kaip nurodoma projekto kontekste, yra tik trys.
Ką reiškia atkurti 80 metų lėktuvą?
Restauravimo darbai numatyti sudėtingi: B-24 bus beveik visiškai išardytas, atnaujinamos konstrukcijos dalys, o korpusas perdažomas pagal istorinę išvaizdą. Tokiuose projektuose didžiausią iššūkį dažniausiai kelia autentiškų komponentų paieška, nes originalios detalės seniai nebegaminamos.
Ekspertai pabrėžia, kad sudėtinga ne tik surasti tinkamas dalis, bet ir išsaugoti istorinį tikslumą, kartu užtikrinant eksponato saugumą. Karo laikų B-24 kovinėse versijose būdavo montuojami keli kulkosvaidžių taškai ir bokšteliai, tačiau muziejinei ekspozicijai keliami kiti prioritetai: autentiškumas, išliekamoji vertė ir lankytojų patirtis.
Varikliai, galia ir greitis
Nors atnaujintas bombonešis į dangų nebekils, planuojama apžiūrėti ir jo jėgainę. B-24 buvo varomas keturiais „Pratt & Whitney“ R-1830 varikliais, kurie bendrai išvystydavo apie 4 800 arklio galių.
Istoriniais duomenimis, maksimalus šio modelio greitis siekė 303 mylias per valandą, tai yra apie 488 kilometrus per valandą. Tokie skaičiai primena, kokį technologinį šuolį karo metais buvo pasiekusi aviacija, ypač didelių, ilgo nuotolio orlaivių kategorijoje.
Kur bus eksponuojamas atnaujintas B-24?
Baigus restauraciją, atnaujintas B-24 taps Nacionalinio Galingosios Aštuntosios oro armijos muziejaus Džordžijos valstijoje ekspozicijos dalimi. Ten jis bus rodomas greta kito aviacijos istorijos simbolio, B-17 „Flying Fortress“.
Tokie projektai JAV dažnai įgyvendinami siekiant ne tik išsaugoti technikos paveldą, bet ir papasakoti platesnę istoriją apie pramonės pajėgumus, karo logistiką ir žmones, kurie tokius orlaivius kūrė, prižiūrėjo ir jais skrido.