Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga ragina Lietuvoje grįžti prie seksualinių nusikaltėlių registro idėjos. Politiko nuomone, tokia priemonė padėtų visuomenei geriau apsaugoti vaikus.
Diskusija atsinaujino po viešumoje didelio atgarsio sulaukusių baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinimai pareikšti Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiems kunigams. A. Veryga mano, kad šie atvejai gali paskatinti politikus imtis platesnių prevencinių priemonių.
Vis dėlto politikas pabrėžia, kad seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius nėra vienos religinės bendruomenės problema. Anot jo, tokių nusikaltimų gali būti įvairiose visuomenės grupėse ir institucijose, todėl reikalingas sisteminis valstybės atsakas.
Veryga primena anksčiau siūlytą registrą
A. Verygos teigimu, seksualinių nusikaltėlių registro idėja Lietuvoje nėra nauja. Toks pasiūlymas jau buvo svarstytas, tačiau, politiko vertinimu, tuomet jam įgyvendinti pritrūko politinės valios.
„Dar mums yra tekę siūlyti sprendimus, prie kurių, džiaugiuosi, kad yra grįžtama. Čia kalbu apie seksualinių nusikaltėlių registrą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkiją, kurioje toks registras veikia. Politikas svarstė, kad ankstesnės diskusijos Lietuvoje pernelyg dažnai sukosi apie priežastis, kodėl registro nereikėtų, užuot ieškojus tinkamo jo veikimo modelio.
A. Veryga viliasi, kad pastarieji rezonansiniai įvykiai paskatins politikus prie šio klausimo sugrįžti. Jo manymu, prioritetas turėtų būti galimų aukų, ypač vaikų, apsauga.
Kritikuoja dabartinę QR kodų sistemą
LVŽS lyderis kritiškai vertina ir šiuo metu Lietuvoje naudojamą QR kodų sistemą. Jo teigimu, jos galimybės yra ribotos, nes informaciją gali tikrinti atitinkamos institucijos, tačiau tokios galimybės neturi visi gyventojai.
„Tas registras skirtas tam, kad žmonės, auginantys vaikus, bendruomenė žinotų, kur tie žmonės yra, kur jie atvažiuoja dirbti, ką jie dirba“, – aiškino A. Veryga.
Politiko nuomone, tėvams ir bendruomenėms turėtų būti sudarytos platesnės galimybės sužinoti informaciją, galinčią būti svarbią vaikų saugumui. Jis nesutinka, kad tokiais atvejais nusikaltusio asmens interesai turėtų nustelbti galimų aukų apsaugą.
Kartu registro klausimas neišvengiamai kelia diskusijų dėl asmens duomenų apsaugos, bausmę atlikusių žmonių reintegracijos bei informacijos prieinamumo ribų. A. Veryga, savo ruožtu, akcentuoja būtent prevencinę tokios sistemos paskirtį.
Ragino problemos nesieti vien su Bažnyčia
Pastarosiomis dienomis daug dėmesio skiriama baudžiamosioms byloms, susijusioms su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais dvasininkais. Tačiau A. Veryga ragina dėl konkrečių atvejų nedaryti išvadų apie visą Bažnyčią.
„Aš nesiečiau šios problemos tiktai su Bažnyčia“, – sakė politikas, pridurdamas, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimų gali būti įvairiose profesinėse ir socialinėse aplinkose.
Pasak jo, pavieniai nusikaltimai neturėtų tapti pagrindu kaltinti visą dvasininkų bendruomenę. A. Veryga pateikė medicinos ir teisėsaugos pavyzdžius, pabrėždamas, kad vieno žmogaus nusikaltimas savaime neapibrėžia visos institucijos.
Todėl, jo vertinimu, valstybės priemonės turėtų būti universalios ir orientuotos į pavojingo elgesio prevenciją nepriklausomai nuo to, kur žmogus dirba – religinėje bendruomenėje, švietimo, medicinos, teisėsaugos ar kitoje srityje.
Kalba ir apie profesionalią pagalbą
A. Veryga atkreipė dėmesį ir į kitą prevencijos pusę. Jo teigimu, žmonės, suvokiantys turintys pavojingo seksualinio elgesio problemų, turėtų turėti realią galimybę kreiptis profesionalios pagalbos dar iki nusikaltimo.
„Jei patys žmonės žino, kad turi tokią elgesio problemą, tai yra susiję su tam tikromis psichikos problemomis, jiems turėtų būti galimybė kažkur kreiptis ir gauti savo elgesio korekcijos pagalbą“, – teigė politikas.
Tokia pagalba, jo vertinimu, galėtų tapti viena prevencinės sistemos dalių. Kitaip tariant, diskusija neturėtų apsiriboti vien kontrole jau įvykus nusikaltimui – svarbu ieškoti priemonių, galinčių sumažinti pačių nusikaltimų riziką.
Viešumą sukrėtė dvi baudžiamosios bylos
Diskusija atsinaujino Generalinei prokuratūrai paskelbus apie teismui perduotą baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam dvasininkui pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Byloje kalbama apie 34 nusikalstamus epizodus, susijusius su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla susijusi su dar viena byla, teismui perduota birželio pabaigoje. Joje kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pateikti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kaltinamųjų pavardžių neviešina, ELTA skelbia, kad tai 56 metų Tadas Švedavičius ir 51 metų Ryšardas Peciunas. Kaltinimų pateikimas savaime nereiškia asmens kaltumo – dėl jo sprendžia teismas.
A. Veryga tikisi, kad šios istorijos paskatins platesnę politinę diskusiją ne apie vieną instituciją ar konkrečius asmenis, bet apie tai, kokių priemonių Lietuvai reikia siekiant geriau apsaugoti nepilnamečius ir užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams.
