Elektros krizė gali baigtis: Europa net 39 proc. nori spartinti atsinaujinančią energetiką
Europiečiai didžiąja dalimi palaiko perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Nauja „POLITICO“ apklausa rodo, kad maždaug du iš penkių respondentų sutiktų laikinai mokėti didesnes sąskaitas, jeigu tai padėtų paspartinti energetikos transformaciją šešiose Europos šalyse.
Toks visuomenės nusiteikimas fiksuojamas tuo metu, kai karas Irane dar kartą parodė Europos pažeidžiamumą dėl priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų rinkų. Tai sustiprina Briuselio siekį importuojamą iškastinį kurą keisti vietoje gaminama švaria energija.
Apklausoje, kuri kovo mėnesį buvo atlikta Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje, dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Apie 60 proc. jų teigė norintys, kad Europa arba spartintų, arba bent jau išlaikytų dabartinį perėjimo prie atsinaujinančių išteklių tempą.
Didžiausia respondentų grupė, 39 proc., pasisakė už spartesnį perėjimą net ir tuo atveju, jei trumpuoju laikotarpiu energijos kainos augtų. Tuo metu tik 17 proc. nurodė, kad Europos Sąjunga turėtų prioritetą teikti pigiausiems energijos šaltiniams, neatsižvelgiant į jų poveikį aplinkai.
Apklausos rezultatai leidžia manyti, kad vyriausybės, integruodamos daugiau vėjo jėgainių, saulės elektrinių ir didelių baterijų į elektros tinklus, greičiausiai nesusidurs su ryškesniu visuomenės pasipriešinimu. Tyrimas rodo, kad palaikymas jau yra platus, ypač energetiniam saugumui tampant vis svarbesne politinės darbotvarkės tema.
Karas Irane išryškino problemą, su kuria Europa kovoja jau seniai: priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Po to, kai Maskvai įsiveržus į Ukrainą buvo sumažintos rusiškų dujų tiekimo apimtys, blokas rėmėsi alternatyviais tiekėjais, įskaitant Norvegiją, Jungtines Valstijas, Alžyrą ir Katarą. Tačiau tiekimo diversifikavimas rizikų nepanaikino. Konfliktas Irane, sutrikdęs maždaug penktadalį pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos, tai parodė itin aiškiai.
Kovo pabaigoje Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis perspėjo, kad karas jau sukėlė tai, ką jis pavadino didžiausiu tiekimo sutrikimu pasaulinės naftos rinkos istorijoje. Dėl to vėl akcentuojamos rizikos, kylančios priklausant nuo nepastovių tiekėjų ir pažeidžiamų tranzito maršrutų.
Europos Sąjungos pareigūnai krizę pasitelkia argumentui, kurį kartoja nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios: švarios energetikos perėjimas yra ne tik klimato, bet ir saugumo strategija.
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas ragino valstybes „dvigubinti“ pastangas atsinaujinančios energetikos srityje ir stiprinti Energetikos sąjungą. Jo teigimu, švarios energijos pajėgumų plėtra, tinklų stiprinimas ir gilesnė rinkų integracija yra būtini siekiant apsaugoti Europą nuo išorinių sukrėtimų.
Visuomenės nuomonė šį argumentą iš esmės palaiko, nors bendras vaizdas nevienodas. Daugiausia entuziazmo rodo Italija: 49 proc. respondentų ten pritarė spartinimui net ir laikinai didinant sąskaitas. Vokietijoje tokių buvo 43 proc. Prancūzija ir Ispanija priartėjo prie bendro Europos vidurkio. Lenkija išsiskyrė kaip aiškus išsišokėlis: tik 27 proc. palaikė greitesnius veiksmus, o didesnė dalis rinkosi dabartinio tempo išlaikymą.
Vis dėlto kaina daugeliui išlieka jautriausia tema. Beveik ketvirtadalis respondentų (23 proc.) nurodė, kad Europa turėtų sulėtinti perėjimą, kad sąskaitos už energiją nedidėtų.
Tuo pačiu europiečiai beveik vienbalsiai remia aktyvesnę ir savarankiškesnę energetikos strategiją: 93 proc. apklaustųjų teigė, kad Europos Sąjunga turėtų vystyti savo stambias energetikos įmones, galinčias konkuruoti pasaulyje, o 96 proc. pabrėžė, jog svarbu daugiau investuoti į energetikos infrastruktūrą.
„European Pulse“ apklausą „Cluster17“ atliko „POLITICO“ ir „beBartlet“ užsakymu. 2026 m. kovo 13–21 d. buvo apklausti 6 698 gyventojai Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Belgijoje, kiekvienoje šalyje – ne mažiau kaip po 1 000 respondentų. Rezultatai kiekvienoje šalyje buvo sverti, kad atspindėtų gyventojų struktūrą pagal amžių, lytį ir geografiją.
