Medicinos stebuklai visai šalia: Uzbekistanas tapo regiono lyderiu gelbstint vaikus

Uzbekistanas 2025 metais išplėtė pažangių medicinos technologijų taikymą visoje sveikatos apsaugos sistemoje, rodo šalies sveikatos institucijų paskelbti duomenys. Iki lapkričio dirbtinis intelektas buvo pradėtas naudoti 43 rūšių medicininėse procedūrose, o specializuotuose medicinos centruose įdiegta 179 nauji diagnostikos metodai ir 199 gydymo technikos.

Regionų lygmeniu gydymo įstaigos, pasak sveikatos apsaugos institucijų, jau atliko 379 rūšių retas ir sudėtingas chirurgines operacijas.

Platesnis pažangių procedūrų prieinamumas didina šalies galimybes sudėtingas vaikų ligas gydyti vietoje. Tai mažina poreikį siųsti vaikus į užsienį specializuotam gydymui.

Nacionalinio vaikų medicinos centro vadovas Bakhtiyorjonas Umarovas teigė, kad ši įstaiga buvo įkurta siekiant sutelkti pažangiausias pediatrines paslaugas vienoje vietoje. Centre dirba ne tik gydytojai ir slaugos personalas, bet ir techniniai specialistai, atsakingi už sudėtingos medicininės įrangos valdymą ir priežiūrą.

Įstaiga gavo tarptautinę akreditaciją iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusios akreditavimo organizacijos, įvertinus atitiktį maždaug 1 200 klinikinių ir veiklos standartų. Skelbiama, kad pasaulyje šią akreditaciją turi apie 1 000 medicinos įstaigų, o tai – pirmoji savarankiška pediatrinė įstaiga, pasiekusi tokį įvertinimą.

Centre jau atliktos įvairios aukštos sudėtingumo procedūros: kaulų čiulpų ir kepenų transplantacijos, laparoskopinės inkstų transplantacijos, taip pat kamieninių ląstelių išskyrimas iš periferinio kraujo.

Pasak B. Umarovo, prieš pradedant taikyti dalį naujų procedūrų, daugiadalykės komandos – chirurgai, anesteziologai, intensyviosios terapijos specialistai, slaugytojai ir laboratorijų darbuotojai – mokėsi Rusijoje, Baltarusijoje, Turkijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje.

Transplantacijos ir onkologinių ligų gydymas

Pirmą kartą Uzbekistane atlikta vaikų kepenų transplantacija: septynių mėnesių kūdikiui persodintos gyvo donoro kepenys. Du kepenų segmentai buvo transplantuoti iš vaiko motinos, o pooperacinė donoro ir recipiento būklė, kaip pranešama, išliko stabili.

Anksčiau vaikai, turintys įgimtų kepenų sutrikimų, įskaitant tulžies takų vystymosi ydas, transplantacijai būdavo siunčiami į užsienį. Net ir turint gyvą donorą, gydymas užsienyje paprastai kainuodavo daugiau nei 46 000 eurų. Dabar šios procedūros tapo prieinamos šalies viduje.

Kaulų čiulpų transplantacija taip pat pradėta taikyti gydant vaikus, sergančius hematologinėmis ir onkologinėmis ligomis.

„Šis metodas taikomas tuomet, kai įprastų gydymo būdų nepakanka – tuomet piktybinės ar pažeistos kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis kamieninėmis ląstelėmis“, – sakė B. Umarovas.

Nacionaliniame vaikų medicinos centre jau atlikta apie 40 kaulų čiulpų transplantacijų. Tais atvejais, kai artimųjų donorai netiko, buvo taikyta haploidentiška kamieninių ląstelių transplantacija, pasitelkiant nesusijusius donorus. Palyginamos procedūros užsienyje dažniausiai kainuodavo nuo maždaug 92 000 iki 231 000 eurų.

„Pagal nacionalinę sveikatos politiką medicinos paslaugos vaikams iki 18 metų, įskaitant aukštųjų technologijų chirurgines procedūras, finansuojamos valstybės lėšomis“, – pridūrė B. Umarovas.

Neurochirurgija ir naujagimių priežiūra

Respublikiniame specializuotame moksliniame ir praktiniame neurochirurgijos centre įdiegti robotizuoti bei navigacijos sistemomis paremti sprendimai, taikomi pasirinktoms procedūroms, įskaitant giliai smegenyse esančių navikų operacijas ir medikamentams atsparios epilepsijos chirurginį gydymą.

Vienu iš aprašytų atvejų šešių mėnesių kūdikiui, patyrusiam vaistams nepasiduodančius traukulius, buvo atlikta operacija su robotine pagalba. Chirurgai nustatė ir pašalino epileptogeninį židinį, o pooperacinė stebėsena parodė, kad traukuliai liovėsi.

Atskirai pranešta, kad Čirčike, Taškento regioniniame Respublikinio specializuoto motinos ir vaiko sveikatos centro padalinyje, per skubią operaciją buvo atskirtos neišnešiotos, 33–34 nėštumo savaitę gimusios suaugusios dvynės. Operacija atlikta praėjus maždaug devynioms valandoms po gimimo, ją atliko vietos specialistai.

Dvynės dalijosi žarnyno ir šlapimo pūslės dalimis, todėl procedūra buvo itin sudėtinga.

Respublikinio perinatalinio centro Naujagimių chirurgijos centro vadovas profesorius Bakhtiyoras Ergaševas aiškino, kad operacija buvo ypač sudėtinga dėl neišnešiotumo ir bendrų vidaus organų. Pasak jo, reikėjo didelio tikslumo, nes po gimimo plyšus jungiamajam audiniui iš pilvo ertmės ėmė tekėti skysčiai.

Profesorius taip pat teigė, kad panašios operacijos Uzbekistane anksčiau buvo atliktos du kartus: vienu atveju dalyvavo užsienio specialistai, kitu – buvo operuojami užsienio pacientai.