Tyrimas atskleidė žaliąją nelygybę Europoje: paaiškėjo, kodėl jūsų rajonas gali kenkti sveikatai
Turtingesni Europos miestų gyventojai gerokai dažniau turi galimybę pasiekti gamtą nei mažesnes pajamas gaunantys žmonės, rodo naujas tyrimas, kuriame buvo sudaryti miestų žaliųjų erdvių žemėlapiai.
Tyrimą atlikę Europos Komisijos ir Kopenhagos universiteto mokslininkai išanalizavo 862 miestus ir nustatė, kad tinkamą prieigą prie medžių, pavėsio bei žaliųjų erdvių turi mažiau nei 15 proc. gyventojų.
Pasak tyrėjų, ekonominiai skirtumai miestuose išryškėja per vadinamąją „žaliąją takoskyrą“ – situaciją, kai geresnę prieigą prie žalumos dažniau turi aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, o mažas pajamas gaunantys žmonės lieka nuošalyje.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita ir pažeistos ekosistemos stiprina karščio bangas miestuose, o oro ir triukšmo tarša daugelyje Europos vietovių tebėra opi problema. Didesnis medžių ir žaliųjų erdvių skaičius, anot tyrimo, galėtų reikšmingai sumažinti šį spaudimą miestų aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Europa, tyrimo vertinimu, dar toli nuo pilno „3-30-300“ principo įgyvendinimo. Tai urbanistikos gairės, pagal kurias žmogus iš namų turėtų matyti bent tris brandžius medžius, medžių lajos turėtų dengti 30 proc. kiekvieno rajono teritorijos, o iki artimiausios žaliosios erdvės – parko, miško ar viešojo sodo – turėtų būti ne daugiau kaip 300 metrų.
Tyrimas parodė, kad didesnes disponuojamas pajamas turintys žmonės dažniau gyvena vietovėse, kur prieiga prie gamtos yra žymiai geresnė nei mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose. Be to, turtingesniame Šiaurės Vakarų Europos regione miestai maždaug dukart dažniau atitinka „3-30-300“ standartus nei Pietų ir Rytų Europoje.
Geresnė prieiga prie žaliųjų erdvių dažniau fiksuojama tokiuose miestuose kaip Helsinkis, Miunchenas ir Krokuva. Tuo metu pietinių miestų, pavyzdžiui, Atėnų, taip pat Perpinjano Prancūzijoje ar Kordobos Ispanijoje, gyventojai dažniau susiduria su žalumos trūkumu.
Pagal Europos Sąjungos teisės nuostatas valstybės narės iki 2030 metų turėtų užkirsti kelią tam, kad miestuose mažėtų žaliųjų erdvių ir medžių lajų plotas. Po šios datos numatoma palaipsniui didinti žaliųjų erdvių kiekį miestuose.
