„Toyota“ ryžosi tam, kas anksčiau atrodė neįmanoma: elektromobiliui pasirinko konkurento BYD bateriją

„Toyota“ dešimtmečiais laikėsi principo viską kurti pati – nuo variklių iki elektronikos. Tačiau staigus Kinijos perėjimas prie elektromobilių privertė Japonijos gamintoją padaryti tai, kas dar neseniai atrodė neįmanoma: į „Toyota“ sedano dugną montuojama varžovo BYD sukurta baterija.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip lyderio nuopuolis, tačiau iš tikrųjų tai – itin pragmatiškas sprendimas, leidžiantis „Toyota“ išlikti didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje.

Kinijos rinkos spaudimas

Kinijoje vadinamieji naujosios energijos automobiliai – elektromobiliai ir įkraunami hibridai – jau sudaro daugiau kaip 50 proc. naujų pardavimų. Per vos kelis ketvirčius tradicinių benzininių ir paprastų hibridų apimtys, skaičiuojama, „Toyota“ ir „Volkswagen“ atveju krito apie 15–20 proc.

Tai reiškia, kad viso modelio gyvavimo ciklo metu rinka iš esmės persivertė į kitą pusę. Laukti dar kelerius metus ir savarankiškai kurti visą baterijų tiekimo grandinę „Toyota“ tiesiog negalėjo sau leisti.

Kas slypi po BYD „Blade Battery“

BYD savo verslą pradėjo nuo telefonų baterijų, todėl kontroliuoja visą grandinę – nuo cheminių medžiagų iki parengto akumuliatoriaus. Jos „Blade Battery“ naudoja ličio geležies fosfato (LFP) chemiją, kuri yra pigesnė ir stabilesnė už įprastas NMC (nikelio, mangano ir kobalto) baterijas.

LFP nereikia brangių ir ribotų žaliavų, o tarnavimo trukmė gali viršyti 3 000 įkrovimo ciklų, kas atitinka daugiau kaip 1,2 mln. kilometrų. Kartu taikoma „cell-to-pack“ konstrukcija, kurioje ilgi, ploni elementai sudedami tiesiai į baterijos dėžę, be atskirų modulių.

Toks sprendimas leidžia iki maždaug 50 proc. geriau išnaudoti tūrį, mažina svorį ir gamybos kainą. Skaičiuojama, kad tokia baterija gali būti 20–30 proc. pigesnė už panašios talpos NMC paketą.

Bendras sedanas ir skirtingi interesai

2019 metais įkurta bendra įmonė „BYD Toyota EV Technology“ leido sujungti BYD elektrinę platformą ir „Toyota“ važiuoklės bei saugumo inžineriją. Pirmasis rezultatas – tik Kinijai skirtas sedanas bZ3.

Šis modelis komplektuojamas su BYD „Blade Battery“ ir elektriniu varikliu, o „Toyota“ atsakinga už kėbulą, pakabą ir kokybės standartus. BZ3 kainodara Kinijoje prilygsta vietiniams konkurentams, nors turi pasaulyje gerai žinomą logotipą ant kapoto.

BYD taip įsitvirtina kaip aukščiausios grandies technologijų tiekėja, o „Toyota“ gauna galimybę greitai pasiūlyti konkurencingą elektromobilį be daugelį metų trunkančių investicijų.

Tiltas į kietojo elektrolito baterijas

Nors trumpuoju laikotarpiu „Toyota“ pasikliauja BYD, užkulisiuose ji toliau vysto savo kietojo elektrolito baterijas. Gamintojas yra paskelbęs, kad siekia komercinės šios technologijos pradžios apie 2027–2028 metus.

Tikimasi, kad tokios baterijos leis nuvažiuoti per 1 000 kilometrų ir didžiąją dalį nuotolio atkurti maždaug per 10 minučių įkrovimo. Šį brangų tyrimą „Toyota“ finansuoja iš milžiniško hibridinių automobilių verslo, kasmet parduodant daugiau kaip 3,4 mln. tokių modelių visame pasaulyje.

Strategija aiški: BYD technologija suteikia „Toyota“ laiko, o hibridų pelnas – lėšų, kad kitoje baterijų revoliucijos bangoje japonų gamintojas vėl galėtų tapti technologiniu etalonu.

Ši istorija rodo platesnę tendenciją – automobilių pramonėje nugalės ne tie, kurie viską daro vieni, o tie, kurie geba lanksčiai derinti partnerystes, tiekimo grandines ir savo ilgalaikę viziją.