Teismų praktika siunčia aiškų signalą: darbuotojo išėjimas „savo noru“ darbdaviui gali virsti byla

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijoje tarp dažniausių reikalavimų atleidimo iš darbo bylose – prašymas pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, tai yra savo noru. Teisme yra nagrinėta ir byla, kurioje pripažinta, kad darbdavys pasinaudojo susidariusia situacija, liepdavęs darbuotojai skubiai pasirašyti atleidimo dokumentus.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką – svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar kitos neleistinos įtakos. Skyriaus vedėja pažymi, kad neleistina įtaka suprantama kaip teisei prieštaraujantis darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi.

Vertinant, ar darbuotojas iš tiesų siekė nutraukti darbo santykius, atsižvelgiama į visų reikšmingų aplinkybių visumą: darbuotojo valios pareiškimo aplinkybes, jo formą bei kitus konkrečiai bylai svarbius duomenis. I. Janukevičienė ragina darbdavius užtikrinti, kad darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį susiformuotų laisvai, be neteisėtos įtakos.

Teismas: kelios valandos – per trumpas laikas sprendimui

Paminėtinas Kauno apygardos teismo 2025 metų gruodžio 23 dienos sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2702-587/2025. Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Darbuotojos teigimu, ji neplanavo ir nenorėjo išeiti iš darbo, tačiau jai buvo pranešta, kad bendrovė nuo kitos dienos stabdys arba nutrauks veiklą, todėl ji parašė prašymą išeiti iš darbo.

Darbdavio atstovai pasiūlė vienintelį variantą – pasirašyti jau parengtą prašymą dėl atleidimo. Be to, buvo paruošti ir prašymų atleisti iš darbo savo noru blankai, taip pat direktoriaus įsakymas dėl atleidimo, ant kurio darbuotoja iš karto užrašė „sutinku“.

Teismas nurodė, kad kelių valandų terminas, sprendžiant atleidimo iš darbo klausimą, kai darbdavys aiškina, jog darbo apimtys mažėja ar jų nėra, gali būti traktuojamas kaip psichologinis spaudimas. Akivaizdu, kad toks terminas – kelios valandos – darbuotojui yra per trumpas apsispręsti, priimti sau naudingą sprendimą, įsigilinti į situaciją bei teisės aktus.

Teismas sprendė, kad darbuotoja neturėjo iš anksto apgalvotos ir laisvai susiformavusios valios išeiti iš darbo savo noru. Įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad darbuotoja iš netikėtumo ir susijaudinimo rašė jai diktuojamą tekstą, tinkamai neįvertinusi ir iki galo nesuvokdama kilsiančių teisinių pasekmių. Taip pat nustatyta, kad darbdavys pasinaudojo susidariusia situacija, nesuteikė darbuotojai laiko ramiai viską apsvarstyti ir pasikonsultuoti su teisininkais.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir darbo ginčų komisija, atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.