Svogūnai gali sugadinti būsimą derlių: štai kokių 3 daržovių po jų šiukštu nesodinkite
Sėjomaina sugalvota ne šiaip sau – ji realiai veikia derliaus kiekį ir net kokybę. Jei po svogūnų pasodinsite netinkamas kultūras, rezultatas gali nuvilti. Ypač tai pasakytina apie tris augalus, kurių po svogūnų geriau vengti.
Patyrę daržininkai puikiai žino: sėjomaina nėra mažiau svarbi nei kruopšti priežiūra. Svogūnai dirvoje palieka savotišką „pėdsaką“, todėl po jų ne viskas auga vienodai gerai.
Pirma, svogūnai stipriai nualina dirvą. Augdami jie naudoja azotą, o galvutėms formuotis ypač reikalingi fosforas ir kalis. Dėl to po svogūnų šių medžiagų žemėje dažnai lieka gerokai mažiau.
Antra, svogūnai linkę sirgti grybinėmis ligomis, pavyzdžiui, netikrąja miltlige, fuzarioze ar kaklelio puviniu. Net jei lysvė iš pažiūros buvo sveika, ligų sukėlėjai dirvoje gali išlikti ilgai ir peržiemoti net po šaltos žiemos.
Trečia, svogūnai augdami išskiria tam tikrus junginius, kurie kurį laiką išlieka dirvoje. Daugumai augalų tai netrukdo, tačiau kai kurioms kultūroms šie junginiai gali slopinti augimą ir mažinti derlių.
Todėl sėjomaina – ne teorija dėl teorijos, o praktiškas įrankis, padedantis išvengti problemų darže.
Štai trys daržovės, kurių po svogūnų geriau nesodinti.
Česnakai. Nors gali atrodyti, kad tai visai kita kultūra, iš tiesų česnakai ir svogūnai yra artimi giminaičiai. Dėl to jie turi panašių ligų ir kenkėjų, o mitybos poreikiai taip pat labai artimi. Po svogūnų česnakai dažnai auga prastai, be to, dirvoje gali likti nematodų ir fuzariozės sukėlėjų. Tokiomis sąlygomis gero derliaus tikėtis sunku.
Nematodai, be specialaus apdorojimo, praktiškai neišnyksta. Tai mikroskopiniai kirminai, gyvenantys dirvoje ir pažeidžiantys svogūninius augalus. Jei jų buvo lysvėje su svogūnais, tikėtina, kad jie pakenks ir česnakams.
Į tą pačią vietą svogūninių augalų (svogūnų, česnakų ir pan.) rekomenduojama negrąžinti bent 3–4 metus.
Morkos. Daugelis yra girdėję apie klasikinę kaimynystę, kai morkos ir svogūnai auginami greta: morkos atbaido svogūninę musę, o svogūnai – morkinę. Tai tiesa, tačiau kalbama apie suderinamumą tuo pačiu sezonu, o ne apie sėjimą vieną po kito.
Jei kitais metais po svogūnų pasėsite morkas, jos gali kentėti dėl nualintos dirvos ir suslėgtos žemės. Dėl to šakniavaisiai dažnai užauga smulkūs, išsišakoję, o skonis gali būti prastesnis.
Be to, nereikėtų pamiršti nematodų ir bendrų ligų rizikos – dalis grybinių ligų, kurios pažeidė svogūnus, gali persimesti ir į morkas.
Burokėliai. Kaip ir morkos, burokėliai mėgsta derlingą, purią žemę, todėl dirvos nualinimas po svogūnų jiems nepalankus. Tačiau tai ne vienintelė priežastis.
Burokėliai linkę sirgti šaknų puviniu ir cerkosporoze, o kai kurie šių ligų sukėlėjai gali išlikti dirvoje ir po svogūnų. Be to, jų mitybos poreikiai dalinai sutampa – ypač svarbūs elementai, tokie kaip natris, boras ir manganas. Dėl to burokėliai gali augti prasčiau, o derlius nuvilti.
Kai kurie augalai po svogūnų jaučiasi visai neblogai, tačiau kad ir ką pasirinktumėte, svarbu nepamiršti dirvos atstatymo: tręšimo, organinių medžiagų papildymo ir tinkamos priežiūros.
Jei norite paprastos taisyklės, prisiminkite „trejų metų principą“: tą patį augalą arba tą pačią augalų šeimą į tą patį plotą geriausia sodinti ne dažniau kaip kartą per 3 metus.
