Svarstote pirkti elektromobilį? Nauji duomenys rodo, kad baterijų kainos pasiekė istorinį lūžio tašką

Elektromobiliai jau seniai nebėra nišinė naujovė, tačiau daugeliui žmonių jų kaina vis dar atrodo per didelė. Pagrindinė priežastis – brangus aukštos įtampos akumuliatorius, kuris sudaro maždaug trečdalį visos automobilio vertės.

Naujausi duomenys rodo, kad būtent ši brangiausia elektromobilio dalis dabar pinga sparčiausiai istorijoje, o kainų lūžis jau pasiektas.

Rekordinis kainų kritimas

Tarptautinės analitikų bendrovės „BloombergNEF“ skaičiavimais, 2010 metais baterijų pakuotė vidutiniškai kainavo daugiau kaip 900 eurų už kilovatvalandę. 2025 metais ši kaina nukrito iki maždaug 100 eurų už kilovatvalandę, tai yra apie 90 proc. mažiau.

Tipinio 60 kilovatvalandžių talpos elektromobilio baterija, kuri prieš penkiolika metų būtų kainavusi virš 60 000 eurų, šiandien atsieina apie 6 000–7 000 eurų. Būtent šis kritimas ir leido elektromobiliams priartėti prie tradicinių automobilių kainų.

LFP chemija ir Kinijos įtaka

Didžiausias kainų mažėjimo veiksnys – ne futuristiniai prototipai, o jau rinkoje esanti ličio geležies fosfato (LFP) chemija. Šios baterijos naudoja pigesnius geležies ir fosfato junginius, todėl vidutinė LFP pakuotės kaina 2025 metais siekė apie 80 eurų už kilovatvalandę.

Senesnė nikelio, mangano ir kobalto (NMC) chemija išlieka geresnė didelės ridos ir aukštos galios modeliams, tačiau jos kaina – apie 130 eurų už kilovatvalandę – gerokai didesnė. Dėl to daugelis gamintojų pigesniems modeliams pereina prie LFP baterijų.

Ryškus ir regioninis kainų skirtumas. Kinijoje vidutinė baterijų pakuotės kaina siekia apie 80–85 eurus už kilovatvalandę, o Šiaurės Amerikoje ji yra maždaug 40 proc. didesnė, Europoje – dar daugiau. Kinija dominuoja LFP gamyboje, turi perteklinius pajėgumus ir itin išvystytą tiekimo grandinę.

Tikimasi, kad, Vakarų šalims nuosekliai investuojant į vietinę LFP gamybą, šis atotrūkis ilgainiui mažės, o elektromobilių kainos labiau artės prie kiniško lygio.

Naujos chemijos ir tikrasis pasirinkimo momentas

Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia natrio jonų baterijos ir ličio manganui turtingi (LMR) sprendimai. Natrio jonų technologija, kurią masiškai gaminti pradeda Kinijos gamintojai, naudoja itin plačiai paplitusias žaliavas ir gerai veikia šaltame klimate, tačiau pasižymi mažesniu energijos tankiu.

Dėl to ji labiausiai tinka pigiems trumpesnės ridos miesto elektromobiliams. LMR chemija, kurią kuria tokios bendrovės kaip „General Motors“, gali sumažinti priklausomybę nuo brangaus nikelio ir kobalto, tačiau tai dar kelių metų perspektyva.

Tuo pat metu antraštėse minimos baterijos su „benzino lygio energijos tankiu“ dažniausiai remiasi tik laboratoriniais bandymais. Saugių, patikimų ir masiškai gaminamų ličio oro baterijų artimiausiais metais rinkoje tikėtis nereikėtų.

Ar verta laukti pigesnio elektromobilio?

„BloombergNEF“ prognozuoja, kad artimiausiais metais baterijų kainos mažės po kelis procentus per metus, o staigaus kainų kritimo laikotarpis jau baigėsi. Tai reiškia, kad laukimas sutaupytų vos 1–2 proc. visos automobilio kainos.

Daug didesnę įtaką piniginei turės konkrečių modelių su LFP ar natrio jonų baterijomis atsiradimas jūsų rinkoje. Jei jūsų norimo modelio pigesnė LFP versija planuojama netrukus, verta tai įvertinti. Jei automobilio reikia dabar, baterijų kainos jau yra istoriškai žemos, todėl sprendimą galima priimti užtikrintai.