Šuo nuolat laižo jūsų veidą ar rankas? Specialistai įspėja, kada tai rodo rimtą bėdą
Šuns laižymas dažnai atrodo kaip paprastas prieraišumo gestas, tačiau gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad tai gali turėti kelias reikšmes. Laižymas siejamas su socialiniu ryšiu, nusiraminimu ir išmoktais būdais atkreipti dėmesį. Svarbu vertinti ne vien patį veiksmą, o situaciją, šuns kūno kalbą ir pasikartojimo dažnį.
Vilkuose ir naminių šunų elgsenoje laižymas randamas ir kaip priežiūros elementas. Kalė švelniai laižo jauniklių pilvą, taip skatindama fiziologiškai svarbius procesus ir stiprindama ryšį. Suaugę šunys laižymu gali rodyti palankumą ir pasitenkinimą, todėl neretai laižo kitus šunis ar šeimininko rankas.
Laižymas taip pat gali veikti kaip savęs raminimo mechanizmas, kai šuo patiria stresą ar nerimą. Tokiose situacijose elgsena kartais sustiprėja, kai gyvūnas lieka vienas, išsigąsta triukšmo ar susiduria su pokyčiais namuose. Dėl to dresuotojai ir elgsenos konsultantai dažnai rekomenduoja laižymo kilimėlius ar kramtymui skirtus žaislus, kurie padeda nukreipti dėmesį ir mažinti įtampą.
Vis dėlto, jei laižymas tampa įkyrus arba kryptingas, tai gali būti signalas apie problemą. Nuolatinis letenų, kailio ar net grindų ir sienų laižymas kartais siejamas su odos sudirgimu, alergijomis, skausmu, virškinimo sutrikimais ar kompulsiniu elgesiu. Tokiais atvejais pirmas žingsnis turėtų būti veterinaro konsultacija, kad būtų atmestos medicininės priežastys.
Ar saugu leisti šuniui laižyti žmogų?
Daugeliu atvejų šuns laižymas nėra pavojingas, tačiau atsargumas svarbus, ypač kalbant apie veidą. Šuns seilėse gali būti mikroorganizmų, kurie lengviausiai patenka į organizmą per gleivines, todėl didžiausia rizika siejama su nosimi, akimis ir burna. Užsikrėtimai nuo šuns žmogui yra reti, bet rizika didėja, jei oda sudirgusi, įtrūkusi ar yra atvira žaizda.
Populiarus įsitikinimas, kad šuns seilės yra gydančios, turi dalį pagrindo tik pačiam šuniui. Seilėse aptinkama antibakterinių baltymų, tačiau tai nereiškia, kad jos saugios žmogaus žaizdoms. Kontaktas su atvira žaizda gali padidinti infekcijų riziką, todėl įpjovimus ar nubrozdinimus saugiau nuplauti ir uždengti, o ne leisti šuniui laižyti.
Kaip atpratinti nuo laižymo?
Efektyviausia taisyklė dresūroje yra stiprinti norimą elgesį ir nuosekliai neskatinti nepageidaujamo. Jei nenorite, kad šuo laižytų veidą, svarbu reaguoti ramiai: trumpai pasakyti „ne“, atsitraukti ir kelioms akimirkoms nutraukti dėmesį. Šuniui laižymas yra natūralus bendravimo būdas, todėl rėkimas ar stumdymas gali sukelti stresą ir silpninti pasitikėjimą.
Kai šuo nustoja laižyti, verta iš karto pasiūlyti alternatyvą. Tai gali būti paprasta komanda, už kurią šuo gauna skanėstą, ar kramtomas žaislas, nukreipiantis jo poreikį į priimtinesnę veiklą. Taip gyvūnas aiškiau supranta, koks elgesys atneša dėmesį ir ramybę, o kokio geriau vengti.
Jei laižymas atsirado staiga, sustiprėjo per trumpą laiką arba kartu matote kitus požymius, pavyzdžiui, paraudusią odą, šlubavimą, pakitusį apetitą ar nerimą, delsimas gali brangiai kainuoti. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į veterinarą, o prireikus ir į šunų elgsenos specialistą, kad būtų parinktas sprendimas pagal priežastį, o ne tik slopinamas simptomas.
