Jungtinių Valstijų nacionalinė skola neseniai perkopė 40 trilijonų dolerių ribą, tai yra apie 37 trilijonus eurų. Per dešimtmetį skolos našta išaugo daugiau nei dvigubai, ypač šoktelėjusi per pandemiją ir pastaraisiais metais. Vien per praėjusius metus ji padidėjo maždaug 2,8 trilijono eurų.
Tokie skaičiai kelia nerimą ne tik amerikiečiams, bet ir pasaulio finansų rinkoms, nes JAV ekonomika ir doleris tebėra pasaulio finansų sistemos ašis.
Skola ir jos tikroji našta
Buvusi Kongreso biudžeto biuro vyriausioji ekonomistė, dabar konsultacijų bendrovėje West Exec Advisers dirbanti Wendy Edelberg pabrėžia, kad svarbiausias rodiklis yra ne bendra skola, o skola, laikoma privačių investuotojų.
Ši vadinamoji viešai laikoma skola siekia apie 29,6 trilijono eurų. Tai vis tiek milžiniška suma, tačiau būtent ji labiausiai veikia palūkanų normas ir investicijas.
Dažnai skola perskaičiuojama vienam gyventojui. Pagal tokį skaičiavimą JAV teko daugiau kaip 110 000 eurų skolos žmogui, tačiau ekspertė įspėja taip nesižavėti.
„Tai nėra šios kartos sąskaita. Skolos našta dalijama per dešimtmečius ir per kelias ateities kartas“, – sakė Wendy Edelberg.
Ar JAV gresia bankrotas?
Nors skola didžiulė, ekonomistė mano, kad artimiausiu metu JAV nemokiaus rizika yra minimali. Šalis tebėra itin turtinga, o jos ekonomika, vertinama bendrojo vidaus produkto rodikliais, ir toliau augs.
Pasak Edelberg, svarbus argumentas – santykinai žemos JAV mokesčių pajamos, lyginant su kitomis turtingomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėmis.
„Net jei deficitas būtų mažinamas vien didinant mokesčius, jų našta vis tiek būtų panaši į kitų turtingų šalių lygį“, – teigė ekonomistė.
Todėl, jos vertinimu, JAV turi pakankamai erdvės tiek didinti pajamas, tiek, jei prireiktų, stabilizuoti skolą be priverstinio nemokumo.
Politikos, o ne matematikos problema
Edelberg pabrėžia, kad skolos augimą lemia pirmiausia politiniai pasirinkimai. Amerikiečiai nori didelių išlaidų sveikatos apsaugai, pensijoms, gynybai ir kitoms programoms, bet nenori atitinkamai didinti mokesčių.
„Vietoj aiškios mokesčių politikos pasirenkame mažiau skaidrų kelią – skolintis ir išlaidas dengti skola“, – aiškino ji.
Tarptautinės rinkos kol kas noriai skolina JAV, tačiau tam reikia vis didesnių palūkanų. Tai reiškia mažesnes investicijas privačiame sektoriuje ir lėtesnį produktyvumo augimą.
Ekonomistės teigimu, tai nėra staigi krizė, bet lėtas ilgalaikis skurdinimas – kiekvienais metais JAV ekonomika būna šiek tiek mažesnė, nei galėtų būti be tokios skolos naštos.
Kinija ir mitas apie „skolos ginklą“
Dažnai internete kartojama, kad Kinija valdo tiek daug JAV skolos, jog galėtų „užversti“ rinką vertybiniais popieriais ir sukelti JAV finansinę griūtį.
Anot Edelberg, ši baimė šiandien gerokai perdėta. Kinijos laikoma JAV skolos dalis per pastaruosius metus sumažėjo, be to, toks žingsnis skaudžiai smogtų ir pačiai Kinijai.
„Jei Kinija staiga parduotų visus turimus JAV vertybinius popierius, palūkanos tikrai šoktelėtų, bet atsirastų ir naujų pirkėjų. Didžiausia rizika būtų ne ekonominė, o politinė – tai reikštų naują finansinio konflikto etapą“, – sakė Wendy Edelberg.
Jos vertinimu, JAV skola kol kas nėra neišsprendžiama grėsmė, tačiau nuolatinis delsimas ją valdyti reiškia vis didesnę kainą ateities kartoms.
