Skiepai vis dar kelia abejonių: ką iš tikrųjų sako mokslas ir kodėl ginčai nesibaigia?
Skiepijimas išlieka viena patikimiausių visuomenės sveikatos priemonių, mažinančių užkrečiamųjų ligų plitimą ir sunkių komplikacijų riziką. Europos imunizacijos savaitė primena, kad vakcinos aktualios visais gyvenimo etapais, o apsauga nėra skirta tik vaikams.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad skiepai per pastaruosius dešimtmečius padėjo išvengti milijonų mirčių, o plačios apimtys leidžia apsaugoti ir tuos, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti skiepijami. Būtent todėl imunizacija dažnai vadinama kolektyvine investicija į visuomenės saugumą.
Apsauga skirtingais gyvenimo etapais
Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje imuninė sistema dar bręsta, todėl infekcijos dažniau sukelia sunkias komplikacijas. Dėl šios priežasties didelė dalis skiepų numatyta pirmaisiais gyvenimo metais, siekiant apsaugoti nuo tokių ligų kaip tymai, poliomielitas, kokliušas, difterija ar stabligė.
Paauglystėje svarbi revakcinacija, kuri padeda palaikyti apsaugą, kai ankstesnių skiepų suformuotas imunitetas silpnėja. Šiame amžiuje taip pat akcentuojama vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, siejama su mažesne kai kurių vėžinių susirgimų rizika.
Nėštumo metu kai kurios rekomenduojamos vakcinos padeda apsaugoti ir būsimą mamą, ir kūdikį, nes antikūnai gali būti perduodami dar prieš gimdymą. Klinikinėje praktikoje dažniausiai aptariama apsauga nuo sezoninio gripo, COVID-19 ir kokliušo, įvertinus individualią nėščiosios sveikatos būklę.
Vyresniame amžiuje imuninė sistema natūraliai silpnėja, todėl didėja sunkių infekcijų ir hospitalizacijos tikimybė. Dėl to suaugusiesiems ir senjorams ypač svarbūs skiepai nuo sezoninio gripo, COVID-19, pneumokokinės infekcijos, erkinio encefalito, taip pat periodinė revakcinacija nuo difterijos ir stabligės.
Kodėl skiepijimo apimtys vis dar kelia nerimą?
PSO rekomenduoja siekti maždaug 90–95 proc. skiepijimo apimčių, kad būtų suvaldytas daugelio infekcijų plitimas ir išvengta protrūkių. Praktikoje dalis šalių, tarp jų ir Lietuva, kai kuriose programose šio lygio nepasiekia, o tai didina tymų ir kitų infekcijų sugrįžimo riziką.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad 2025 metais kai kuriose amžiaus grupėse fiksuotas nedidelis teigiamas pokytis dėl vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso. Tuo pačiu dalies kitų skiepų apimtys išliko stabilios, tačiau kai kur vis dar nesiekia PSO rekomenduojamo lygio.
„Skiepijimas turi tapti sąmoningu pasirinkimu ir vertybe, kurią perduodame iš kartos į kartą“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
„Norisi tikėti, kad tendencijos, kurias užfiksavome išanalizavę 2025 metų duomenis, teikia vilčių ir netolimoje ateityje pamatysime, kaip kreivė kyla aukštyn“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Ką verta padaryti dabar?
Specialistai pirmiausia ragina pasitikrinti, ar vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, o suaugusieji nepraleidžia revakcinacijos terminų. Tai ypač aktualu planuojant keliones, turint lėtinių ligų ar priklausant vyresnio amžiaus grupėms.
Taip pat rekomenduojama sprendimus priimti remiantis mokslo duomenimis ir gydytojų konsultacijomis, o kilus klausimams dėl šalutinių reakcijų ar suderinamumo su kitomis ligomis kreiptis į šeimos gydytoją. Imunizacijos tikslas yra ne tik apsaugoti nuo užsikrėtimo, bet ir sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę.
