Šių karščio signalų ignoruoti negalima: medikai įspėja, kada gresia gyvybei pavojingas šilumos smūgis

Europoje kylant oro temperatūrai, karščio bangos darosi vis dažnesnės ir pavojingesnės. Gydytojai ir mokslininkai sutaria, kad dauguma mirtinų atvejų dėl karščio yra iš anksto nuspėjami ir išvengiami – jei laiku atpažįstami pirmieji kūno perkaitimo signalai.

Suprasti, kaip veikia natūrali organizmo aušinimo sistema ir kas nutinka jai sutrikus, tampa gyvybiškai svarbu, ypač vasarą ir miestų karščio salose.

Kaip kūnas ginasi nuo karščio?

Žmogaus kūnas stengiasi palaikyti maždaug 37 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Karštu oru kraujagyslės išsiplečia, daugiau kraujo nukreipiama į odos paviršių, o mes pradedame prakaituoti.

Prakaitas, išgaruodamas nuo odos, pašalina dalį šilumos ir tokiu būdu organizmas atsivėsina. Tačiau itin karštomis ir drėgnomis dienomis šis mechanizmas sutrinka – prakaitas nebe garuoja, lieka ant odos, todėl šiluma iš kūno išsiskiria daug sunkiau.

Kita problema – skysčių ir druskų netekimas. Gausiai prakaituojant, netenkama vandens ir mineralų, kurie būtini normaliai kraujospūdžio ir širdies veiklai. Dėl to gali kristi kraujospūdis, širdis ima dirbti sparčiau, atsiranda silpnumas.

Nuo šilumos nuovargio iki smūgio

Ankstyvi karščio poveikio požymiai dažnai atrodo menki ir lengvai ignoruojami. Gali atsirasti bėrimas, patinę pėdos ar kulkšnys, neįprastas nuovargis, lengvas galvos svaigimas.

Jei žmogus nesusimažina fizinio krūvio, neišeina į pavėsį ar nepapildo skysčių, šie simptomai gali peraugti į šilumos išsekimą. Tada dažnai juntami galvos skausmai, raumenų mėšlungis, pykinimas, gausus prakaitavimas, gali apimti silpnumas ar net nualpimas.

Negydomas šilumos išsekimas gali peraugti į šilumos smūgį – gyvybei pavojingą būklę. Tuomet vidinė kūno temperatūra sparčiai kyla, sutrinka smegenų ir širdies veikla, oda gali tapti sausa ir karšta, žmogus gali kliedėti ar prarasti sąmonę.

Šilumos smūgis – skubi medicinos pagalbos situacija. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti greitąją ir pradėti intensyviai vėsinti žmogų, kol atvyksta medikai.

Klimato kaita ir augantis mirtingumas

Moksliniai tyrimai rodo, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas. Vidutinė temperatūra čia kyla daugiau nei du kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl karščio bangos dažnėja ir stiprėja.

Pasaulio sveikatos organizacija vertina, kad per pastaruosius ketverius metus dėl ekstremalaus karščio Europoje mirė daugiau nei 200 000 žmonių. Beveik visi šie atvejai laikomi iš esmės išvengiamais, jei būtų taikomos tinkamos prevencinės priemonės.

Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, taip pat vaikai ir lauke sunkiai fiziškai dirbantys asmenys. Miestų gyventojus dar labiau veikia vadinamasis karščio salos efektas, kai asfaltas ir betoninės dangos naktį išlaiko dieną sukauptą šilumą.

Specialistai ragina neignoruoti net ir nedidelių negalavimų karštyje, stebėti pažeidžiamus artimuosius, gerti pakankamai vandens ir vengti didžiausios kaitros valandų. Atidus požiūris į kūno siunčiamus signalus dažnai gali būti riba tarp laikino negalavimo ir mirtino šilumos smūgio.