Sirija vėl keliasi iš pelenų: štai kaip Kataro milijardai padės atstatyti sugriautą šalį
Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa balandžio 22 dieną atvyko į Dohą, kur susitiko su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani. Tai naujausias jo vizitas Persijos įlankos valstybėse po susitikimo Džidoje su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu.
Kataro užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pagrindinės derybų temos – ekonominis bendradarbiavimas, investicijos ir Sirijos infrastruktūros atstatymo kryptys. Kataro naujienų agentūra QNA skelbė, jog Sirijos vadovas buvo sutiktas aukštų pareigūnų, o vėliau pabrėžė Sirijos solidarumą Katarui dėl šios šalies saugumo ir suvereniteto.
Vizitas Dohoje vyksta tuo metu, kai Sirija bando spartinti regioninę reintegraciją po Basharo al-Assado valdžios žlugimo. Pastaraisiais metais dalis arabų valstybių su Damasku siekia pragmatiškesnių ryšių, akcentuodamos stabilumo, migracijos ir saugumo klausimus, tačiau procesą vis dar riboja sankcijų režimai ir neišspręstos vidaus politikos bei žmogaus teisių dilemos.
Ko siekia Kataras ir Sirija
Kataras buvo viena pirmųjų arabų valstybių, kuri ėmėsi aktyviau bendrauti su naująja Sirijos vadovybe. QNA duomenimis, 2025 metų sausį Kataro emyras lankėsi Damaske ir tapo pirmuoju arabų lyderiu, susitikusiu su Ahmedu al-Sharaa po jo atėjimo į valdžią.
Praktinėje darbotvarkėje svarbiausia – energetika ir bazinė infrastruktūra. Kataras 2025 metų pradžioje paskelbė planus tiekti Sirijai 200 megavatų elektros energijos kaip dalį infrastruktūros reabilitacijos pastangų, o tai signalizuoja siekį pereiti nuo politinių kontaktų prie apčiuopiamų ekonominių projektų.
Šalia energetikos natūraliai kyla ir platesnis investicijų klausimas: kelių, oro uostų, ryšių, vandentvarkos bei sveikatos sistemos atstatymas. Jungtinių Tautų vertinimu, nuo 2011 metų trunkančio konflikto padariniai smarkiai nualino šalies ekonomiką, o milijonai sirų išlieka priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.
Saudo Arabijos vaidmuo regioninėje reintegracijoje
Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA skelbė, kad balandžio 21 dieną Džidoje Ahmedas al-Sharaa su Saudo Arabijos kronprincu aptarė dvišalius santykius ir galimybes plėsti ekonomines bei investicines partnerystes. Taip pat minėti regioniniai susisiekimo projektai ir tarptautinės politikos aktualijos, rodančios, kad ekonomika čia glaudžiai susijusi su geopolitika.
Rijadas pastaruoju metu akcentuoja, kad Sirijos įtraukimas į regioninius formatus gali prisidėti prie stabilesnės saugumo aplinkos ir mažesnės įtampos. Tuo pačiu tai reiškia didesnį spaudimą Damaske esančiai valdžiai parodyti, jog ji gali užtikrinti nuspėjamumą, ypač dėl sienų kontrolės, narkotikų kontrabandos ir kovos su ginkluotomis grupuotėmis.
Ahmedas al-Sharaa per pastaruosius mėnesius į Persijos įlankos valstybes vyko ne kartą, o į Saudo Arabiją, kaip nurodo Euronews, buvo nuvykęs keturis kartus. Šis diplomatinių kelionių intensyvumas leidžia spėti, kad Damaskas bando greitai užsitikrinti ekonominį kvėpavimą ir politinį pripažinimą regione.
Kodėl investicijų klausimas toks jautrus
Net ir esant politinei valiai, investicijų kryptį lems rizikos vertinimas: saugumo situacija, teisinės garantijos, bankinės operacijos ir sankcijų laikymasis. Dalis Vakarų sankcijų Sirijai išlieka, o tai apsunkina kapitalo judėjimą, draudimą ir atsiskaitymus net tais atvejais, kai projektai formaliai priskiriami humanitarinei ar infrastruktūrinei paramai.
Be to, Sirijos ekonomika susiduria su struktūriniais iššūkiais – nuo energijos trūkumo ir nusidėvėjusios infrastruktūros iki ribotų biudžeto galimybių. Būtent todėl Kataro ir Saudo Arabijos signalai apie ekonominį bendradarbiavimą yra stebimi kaip galintys nulemti, ar Damaskas artimiausiais metais sugebės pereiti nuo politinių deklaracijų prie realių atstatymo projektų.
