Šienligės sezonas nebeturi pabaigos? Štai kodėl vaistai nuo alergijos padeda vis mažiau

Klimato kaita vis aiškiau keičia Europos žiedadulkių sezoną, o kartu blogina ir šienligės simptomus. Naujausioje „Lancet Countdown Europe“ analizėje pažymima, kad pavasarinis žydėjimas daug kur prasideda anksčiau, o žiedadulkių koncentracijos didėja.

Ankstyvesnė sezono pradžia ir intensyvesnės žiedadulkės dažniau sukelia akių ir gerklės niežėjimą, sinusito paūmėjimus, švokštimą. Specialistai taip pat įspėja apie didesnę astmos priepuolių riziką, ypač jautresnėms grupėms.

„Tai tik ledkalnio viršūnė: tie patys veiksniai stiprina karščio bangas, skatina infekcijų plitimą ir mažina maisto saugumą, o pasekmės sveikatai bus gilios“, – sakė „Lancet Countdown Europe“ tyrėjas José Chen.

Karštis, maistas ir infekcijos

Ataskaita, parengta 63 mokslininkų, pabrėžia, kad klimato nulemta sveikatos našta Europoje auga, o labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi gyventojai. Vien karščio bangos tampa dažnesnės ir stipresnės, o su karščiu siejamų mirčių skaičius daugelyje regionų didėja.

Skaičiuojama, kad 2024 metais Europoje nuo ekstremalaus karščio mirė apie 62 000 žmonių. Tai siejama ne tik su aukštesnėmis temperatūromis, bet ir su miestų šilumos salų efektu, gyventojų senėjimu bei nepakankamu prisitaikymu prie karščio.

Karštis ir sausros taip pat kerta per žemės ūkį, todėl kyla šviežių vaisių ir daržovių kainos, o sveika mityba daliai žmonių tampa sunkiau įperkama. Ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais maisto nesaugumą Europoje patyrė maždaug 1 000 000 daugiau žmonių, palyginti su 1981–2010 metų laikotarpio atskaitos lygiu.

„Europa turėtų būti apsirūpinanti pati, tačiau maisto nesaugumas yra reali problema net kai kuriose didesnių pajamų šalyse“, – sakė vienas ataskaitos bendraautorių Shouro Dasgupta.

Klimato šiltėjimas keičia ir užkrečiamųjų ligų žemėlapį. Ypač pietinėse Europos dalyse palankesnės sąlygos plisti uodams, o kartu didėja dengės, čikungunijos ir zika virusų protrūkių rizika.

Ataskaitoje teigiama, kad vidutinė dengės protrūkių rizika Europoje 2015–2024 metais, palyginti su 1981–2010 metų laikotarpiu, išaugo 297 proc. Panašios krypties pokyčiai fiksuojami ir kitoms uodų platinamoms infekcijoms.

Politikos reakcija atsilieka

Tyrėjai kritiškai vertina tai, kad Europos vyriausybės, nepaisant didėjančių sveikatos rizikų, vis dar skiria dideles sumas iškastinio kuro rėmimui. Skaičiuojama, kad 2023 metais subsidijos siekė 444 mlrd. JAV dolerių, tai yra kelis kartus daugiau nei prieš kelerius metus.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad politinis dėmesys klimato ir sveikatos sąsajoms silpnėja. Pavyzdžiui, Europos Parlamento diskusijose šis ryšys minimas retai, nors būtent sveikatos argumentai gali tapti vienu stipriausių motyvų spartinti klimato politiką.

„Europai reikia atnaujintos lyderystės, kad užsitikrintume sveikesnę ateitį. Jos reikia iš žmonių, politikos, verslo ir žiniasklaidos“, – teigė „Lancet Countdown Europe“ bendraįkūrėjas ir Heidelbergo universiteto profesorius Joacim Rocklöv.

Yra ir gerų ženklų

Tyrėjai pažymi, kad Europa didina atsinaujinančios energijos dalį, plečia investicijas į švarią energetiką ir kai kur stiprina prisitaikymo prie karščio priemones. Remiantis ataskaita, atsinaujinančių išteklių dalis bendrame energijos vartojime nuo 2016 iki 2023 metų padidėjo nuo 8,4 proc. iki 21,5 proc.

Mažėjanti oro tarša energetikos ir transporto sektoriuose taip pat prisideda prie mažesnio su tarša siejamo mirtingumo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis sveikatai stiprėja greičiau nei visuomenės ir politikos atsakas.

Šienligės atvejis tampa lengvai pastebimu kasdieniu signalu: ilgėjantis ir intensyvėjantis žiedadulkių sezonas daugeliui žmonių reiškia prastesnę savijautą, didesnes gydymo išlaidas ir didesnę komplikacijų riziką. Mokslininkai ragina šias tendencijas vertinti kaip dalį platesnio sveikatos saugumo klausimo, o ne vien sezoninį nepatogumą.

Šaltiniai:

– https://www.thelancet.com/journals/lanplh/article/PIIS2468-2667(26)00025-3/fulltext

– https://climate.copernicus.eu/