Sekso darbuotoja atskleidė paslaptį apie vyrus: daugelis ieško visai ne to, ką manote

Vienišumas ir artumo stoka dažnai atrodo kaip abstrakčios sąvokos, kol neprisiliečia prie konkretaus žmogaus gyvenimo. Sekso darbuotoja Nicole Emma pasakoja sulaukusi kliento laiško, kuriame jis rašė, kad po žmonos mirties dvejus metus nebuvo apkabintas ir jautėsi taip vienišas, jog jų susitikimas „išgelbėjo jam gyvybę“.

Nicole pabrėžia, kad ji nėra gydytoja ar psichologė. Vis dėlto jos darbas atskleidžia tai, ko dažnai nemato nei specialistai, nei artimieji – kaip giliai vyrai ilgisi saugios, nevertinančios erdvės būti savimi.

Ko vyrai iš tiesų ieško?

Sekso darbuotoja primena, kad tyrimai rodo: pats lytinis aktas trunka kelias minutes, tačiau klientai dažnai moka už valandas. Tai leidžia klausti – už ką iš tikrųjų mokama? Pasak Nicole, dauguma vyrų ieško ne vien sekso, o priėmimo, apkabinimo, nuoširdaus klausymosi ir patvirtinimo, kad jie yra verti meilės.

Ji atkreipia dėmesį, kad daugeliui vyrų seksas tampa pagrindiniu būdu patirti meilę ir vertę. Jei žmogus jaučiasi nemylimas, neturtingas ar „nepakankamai geras“, seksualinis dėmesys tampa lengviausiai pasiekiamu savivertės šaltiniu.

„Neverk, būk vyras“ kaina

Nicole klausia vyrų, kada pirmąkart išgirdo frazes „susiimk“, „neverki, būk vyras“, „tikri vyrai neverkia“. Dažnai tai nutinka dar iki dešimties metų, o kartais – iki penkerių. Baimė, liūdesys ar skausmas tokiomis akimirkomis nėra priimami, todėl berniukai mokosi jausmus slopinti.

Taip formuojamas „vyriškumo“ modelis, grįstas stoizmu, emociniu uždarumu ir spaudimu viską pakelti vienam. Vyrų vertė pradedama matuoti pagal kūną, pinigus ar seksualinį „pasiekimą“ – sritis, kurių jie dažnai negali iki galo kontroliuoti.

Jei kito kelio parodyta nėra, dalis vyrų visą emocinį skausmą sutalpina į seksualinį elgesį, o nusivylimas ir atstūmimo jausmas gali virsti pykčiu bei agresija.

Nuo vienišumo iki smurto

Jungtinėse Valstijose 2016 metais nusižudė beveik 45 000 žmonių, iš jų apie 80 proc. buvo vyrai. Tais pačiais metais fiksuota šimtai masinių nužudymų ir dešimtys tūkstančių išžaginimų. Nicole teigia, kad dalis šio smurto šaknų slypi būtent berniukų socializacijoje ir nuolatiniame raginime „užsigrūdinti“.

Pasak jos, kai vyrams nesuteikiama teisė verkti, kalbėti apie skausmą ir prašyti pagalbos, jausmai neišnyksta – jie tik persikelia į pavojingas formas: smurtą artimoje aplinkoje, radikalias grupuotes ar savidestrukciją.

Kaip galime tai keisti?

Nicole kviečia pradėti nuo kalbos, kuria kreipiamės į berniukus. Ji ragina liautis vartoti žeminančias frazes, leisti vaikams klysti, mokyti juos pažinti ir įvardyti jausmus, skatinti empatiją. Sveikas vyriškumas, jos manymu, yra ne apie raumenis ar statusą, o apie drąsą priimti savo pažeidžiamumą.

Savo darbą ji vadina seksualinės sveikatos paslauga, kurios tikrasis branduolys – ne seksas, o intymumas ir ryšys. Klientams ji kartais tiesiog suteikia progą būti apkabintiems, išklausytiems, išmokytiems pagarbos sau ir kitam kūnui.

Nicole žinutė paprasta: visi žmonės nusipelno artumo ir priėmimo. Jei visuomenė gebės berniukams ir vyrams atverti daugiau saugių erdvių jausmams, mažės tiek tylus vienišumas, tiek smurto statistika.