Šiuolaikinis gyvenimo būdas skatina sėdėti daugiau nei bet kada anksčiau – dirbame prie kompiuterio, ilsimės prie ekrano, keliaujame automobiliu. Tačiau organizmas sukurtas judėti, o ilgalaikė fizinio aktyvumo stoka pradeda veikti praktiškai kiekvieną kūno sistemą.
Medikai vis dažniau kalba apie tai, kad pernelyg sėslus gyvenimo būdas jau tampa atskiru lėtiniu rizikos veiksniu – nepriklausomai nuo to, ką valgome ar ar rūkome.
Raumenys ir kaulai silpsta tyliai
Kai judame mažai, organizmas taupo energiją: mažiau kraujo ir maisto medžiagų nukreipiama į raumenis, jie palaipsniui silpsta ir mažėja. Šis procesas vadinamas raumenų atrofija ir prasideda greičiau, nei daug kas įsivaizduoja – pakanka kelių savaičių labai riboto judėjimo.
Ilgainiui nukenčia ir kaulai. Fizinė apkrova – vaikščiojimas, lipimas laiptais, jėgos pratimai – skatina kaulų atsinaujinimą ir mineralų kaupimą. Kai kūnas ilgai neapkraunamas, kaulų mineralinis tankis mažėja, didėja lūžių ir osteoporozės rizika net gana jauname amžiuje.
Širdis, kraujagyslės ir plaučiai
Nuolatinis sėdėjimas keičia ir širdies bei kraujagyslių veiklą. Mažiau dirbantys raumenys sunaudoja mažiau energijos, lėtėja medžiagų apykaita, kraujyje kaupiasi riebalai ir gliukozė. Dėl to greičiau formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios arterijas.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kasdien sėdi po 8 ir daugiau valandų, turi gerokai didesnę širdies ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką, net jei kartą per savaitę apsilanko sporto salėje. Pavojinga ne tik bendra judėjimo stoka, bet ir ilgi nepertraukiamo sėdėjimo periodai.
Dar viena grėsmė – venų trombozės ir plaučių embolijos rizika. Ilgai sėdint, ypač vienoje padėtyje, sulėtėja kraujo tėkmė kojų venose, lengviau formuojasi krešuliai. Jei toks krešulys nukeliauja į plaučius, gali ištikti staigi ir mirtina komplikacija.
Metabolizmas ir smegenų veikla
Judėjimo stoka išbalansuoja ir medžiagų apykaitą. Mažėja fermento lipoproteinlipazės, kuris padeda skaidyti kraujo riebalus, aktyvumas. Dėl to didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kaupiasi riebalai pilvo srityje, sparčiai vystosi atsparumas insulinui ir 2 tipo diabetas.
Moksliniai darbai rodo, kad judėjimas tiesiogiai veikia ir smegenis. Fizinė veikla skatina išsiskirti vadinamajam smegenų kilmės neurotrofiniam faktoriui, kuris padeda formuotis naujiems neuronams ir palaiko gerą atmintį. Sėslus gyvenimo būdas siejamas su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis, greitesniu smegenų senėjimu ir didesne demencijos rizika.
Kiek judesio pakanka?
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę ir bent du kartus per savaitę atliekamus raumenis stiprinančius pratimus. Tačiau net ir mažesni pokyčiai duoda naudos.
Kas valandą atsistoti ir pajudėti kelias minutes, dalį kelionės įveikti pėsčiomis, rinktis laiptus vietoj lifto, vengti užkandžiavimo prie ekrano – paprasti žingsniai, galintys sumažinti ilgalaikio sėdėjimo padarinius. Judėjimas nėra sportininkų privilegija, tai viena svarbiausių kasdienių investicijų į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
