Lietuvoje gali būti svarstoma galimybė kompensuoti lytinį potraukį mažinančius vaistus asmenims, turintiems lytinį potraukį vaikams. Apie tokią priemonę prabilo sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Diskusija kilo teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pasiūlius gerinti savanoriškos pagalbos prieinamumą. Viena iš galimybių – medikamentinis gydymas žmonėms, kurie patys kreiptųsi dėl lytinio potraukio vaikams.
Vis dėlto L. Kukuraičio pateikti skaičiai rodo, kad tokių pacientų į medikus kreipiasi labai mažai. Nuo 2014 metų Lietuvoje jų buvo mažiau nei dešimt.
Specialių vaistų pedofilijai gydyti nėra
Pasak sveikatos apsaugos ministro, šiuo metu nėra specialiai pedofilijai gydyti sukurtų medikamentų. Tačiau galėtų būti svarstomas vaistų, kurie mažina lytinį potraukį, taikymas ir jų kompensavimas.
„Nėra specialių medikamentų, skirtų pedofilijai gydyti. Pedofilija yra nuo 2014 metų įtraukta į ligų sąrašą“, – naujienų agentūrai „ELTA“ sakė L. Kukuraitis.
Ministro teigimu, viena iš galimybių būtų lytinį potraukį mažinančių medikamentų naudojimas. Tačiau praktikoje dėl tokio sutrikimo į sveikatos priežiūros specialistus kreipiamasi itin retai.
„Iki dešimties žmonių galime suskaičiuoti, kurie kreipėsi nuo 2014 metų“, – nurodė sveikatos apsaugos ministras.
Svarstytų vaistų kompensavimą

L. Kukuraitis neatmeta galimybės išplėsti kompensuojamų medikamentų sąrašą. Tokiu atveju tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti kompensuojami ir lytinį potraukį mažinantys vaistai.
Ministras kartu pabrėžė, kad kalbama apie labai nedidelį žmonių skaičių. Todėl svarbus būtų ir platesnis pagalbos mechanizmas, aiškiai nustatantis, kada bei kokia pagalba tokiems asmenims suteikiama.
„Jeigu būtų kažkokie pagalbos algoritmai tiems žmonėms, kurie turi šią ligą, ypač teisminio proceso metu, probacijos, jeigu būtų reikalinga įtraukti gydymo procesą kaip lengvinančią ar svarbią aplinkybę, tikrai būtų galima bendradarbiauti su Teisingumo ministerija“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Taigi galimi pakeitimai galėtų apimti daugiau nei medikamentų kompensavimą. Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijų bendradarbiavimas būtų aktualus sprendžiant dėl pagalbos žmonėms teisminio proceso ar probacijos metu.
Apie medikamentinį gydymą prabilo teisingumo ministrė
Diskusiją dėl tokios pagalbos šią savaitę paskatino R. Tamašunienės pasisakymas po institucijų pasitarimo, kuriame buvo aptarti veiksmai reaguojant į seksualinio smurto prieš vaikus atvejus.
Teisingumo ministrė teigė, kad reikėtų gerinti pagalbos prieinamumą žmonėms, kurie patys išreiškia norą jos kreiptis. Vienas iš galimų būdų, anot jos, galėtų būti medikamentinis gydymas.
Kol kas kalbama apie savanorišką pagalbą. Konkretus mechanizmas, pagal kurį būtų skiriami ar kompensuojami lytinį potraukį mažinantys vaistai, dar nėra pristatytas.
Grįžo ir seksualinių nusikaltėlių registro klausimas
Tame pačiame institucijų pasitarime aptarta dar viena anksčiau Lietuvoje diskutuota priemonė – viešasis seksualinių nusikaltėlių registras.
R. Tamašunienė nurodė, kad svarstant tokį registrą reikėtų rasti kompromisą žmogaus teisių klausimu. Pasak ministrės, nekalbama apie sistemą, kurioje asmuo būtų registruojamas visam gyvenimui.
Diskusijos dėl galimų papildomų priemonių suaktyvėjo po to, kai viešumą pasiekė informacija apie baudžiamąsias bylas, susijusias su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais dvasininkais.
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje Romos Katalikų Bažnyčios kunigui pateikti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Byloje – 34 nusikalstami epizodai
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų. Jie susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio medžiaga ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui perduota birželio pabaigoje. Joje kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kaltinamųjų neįvardija, skelbta, kad kaltinimai pareikšti 56 metų Tadui Švedavičiui ir 51 metų Ryšardui Peciunui.
Pastarieji atvejai paskatino politikus iš naujo kelti klausimus apie seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevenciją. Dabar diskutuojama ir apie viešą registrą, ir apie pagalbą žmonėms, kurie patys kreiptųsi dėl lytinio potraukio vaikams.
Kol kas lytinį potraukį mažinančių vaistų kompensavimas yra svarstoma galimybė. Galutinio sprendimo nėra, tačiau L. Kukuraitis patvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija galėtų šį klausimą nagrinėti kartu su Teisingumo ministerija.







