Sąskaitos vėl augs: TVF atskleidė, kaip karas Artimuosiuose Rytuose kirs per kišenę
Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti didelių sukrėtimų pasaulio ekonomikai, jei artimiausiu metu nebus išspręstas, antradienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
TVF teigimu, labiausiai nukentėtų skurdžiausios valstybės, o JAV ekonomika, palyginti su kitais regionais, išliktų santykinai atsparesnė. Apie tai fondas rašo savo pagrindinėje pasaulio ekonomikos apžvalgoje.
Vašingtone įsikūręs TVF įspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet, nesibaigiant šešias savaites trunkančiam konfliktui Irane, galėtų sulėtėti iki vos 2 proc. Tokį scenarijų, pasak TVF, lemtų staigus energijos ir maisto kainų šuolis bei reikšmingas rinkos palūkanų normų kilimas, galintis užgniaužti kapitalo srautus į didelę dalį pasaulio valstybių.
TVF taip pat pažymėjo, kad tie patys veiksniai kitais metais galėtų pakelti pasaulinę infliaciją virš 6 proc.
Tikėtina, kad apie šiuos rizikos veiksnius daugiausia bus kalbama šią savaitę Vašingtone vyksiančiuose TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose, kuriuose dalyvaus finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai iš viso pasaulio. TVF skaičiai, kaip ir daugelio privačių prognozuotojų vertinimai, parodo, kokios rimtos gali būti užsitęsusio plataus masto konflikto pasekmės.
Vis dėlto TVF bazinė prognozė vis dar remiasi prielaida, kad iki metų vidurio padėtis stabilizuosis. Tokiu atveju pasaulio ekonomikai būtų padaryta tik palyginti nedidelė žala, juolab kad per pastaruosius metus ekonomika laikėsi tvirčiau, nei daug kas baiminosi tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą su likusiu pasauliu.
Pagal pagrindinį TVF scenarijų, pasaulio ekonomika šiemet augtų 3,1 proc. – tai tik 0,2 proc. punkto mažiau, nei fondas prognozavo sausį. 2027 m. augimas siektų 3,2 proc., t. y. prognozė, palyginti su sausio vertinimu, nesikeistų.
Tačiau pagal griežtesnį scenarijų, jei užsitęstų laivybos sutrikimai į Persijos įlanką ir iš jos, o energetikos gavybos bei eksporto infrastruktūra patirtų platesnių pažeidimų, TVF perspėja, kad naftos kaina iki kitų metų vidutiniškai galėtų šoktelėti iki 125 JAV dolerių už barelį, o gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje galėtų išaugti tris kartus. Tokia situacija, pasak TVF, priverstų centrinius bankus visame pasaulyje smarkiai kelti palūkanų normas, siekiant suvaldyti naują pasaulinę infliacijos bangą.
TVF pabrėžė, kad tokio sukrėtimo poveikis pasiskirstytų netolygiai: „Tiek nepalankiame, tiek griežtame scenarijuose poveikis besivystančioms rinkoms vėl būtų didesnis nei išsivysčiusioms ekonomikoms.“
JAV ekonomika, TVF vertinimu, nuo šoko būtų apsaugota geriau – dėl to, kad šalis yra grynoji energijos eksportuotoja, o investicijas ir vartojimą bent kol kas palaiko švelnesnė fiskalinė politika bei optimizmas dėl dirbtinio intelekto diegimo.
Visai kitaip, anot TVF, atrodytų energiją importuojančių valstybių padėtis. Fondas sumažino bazinę Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozę šiems metams 0,5 proc. punkto iki 0,8 proc., o euro zonos augimo prognozę šiems ir kitų metų laikotarpiui pakoregavo iki kiek daugiau nei 1 proc., abiem atvejais sumažindamas vertinimą po 0,2 proc. punkto.
Kalbėdamas apie besivystančias rinkas (neįskaitant Kinijos), TVF įspėjo, kad griežto scenarijaus atveju jų augimas iš viso galėtų sumažėti beveik 2 proc. punktais. Didėjančios maisto ir energijos importo sąskaitos, pasak fondo, galėtų „kelti riziką toms šalims, kurios turi ribotas atsargas, patirti mokėjimų balanso įtampą ir socialinius neramumus“. TVF išskyrė į pietus nuo Sacharos esančią Afriką kaip ypač pažeidžiamą regioną.
TVF pripažino, kad visas prognozes lydi itin didelis neapibrėžtumas dėl išskirtinai aukšto geopolitinio nestabilumo lygio.
Vis dėlto praėjusią savaitę kalboje TVF vadovė Kristalina Georgieva įspėjo, kad konfliktas ir jo poveikis maisto bei trąšų rinkoms galėtų lemti, jog iki 360 mln. žmonių atsidurtų bado situacijoje arba rizikos zonoje. Ji taip pat teigė, kad šalims gali prireikti iki 50 mlrd. JAV dolerių papildomos TVF paramos mokėjimų balanso problemoms spręsti.
Analitikų vertinimu, jau padarytą žalą – tiek fizinę, tiek psichologinę – gali prireikti mėnesių atitaisyti. Tuo metu Europos Centrinio Banko pareigūnai ir ES lyderiai svarstys, kaip reaguoti į naujus duomenis, rodančius kainų augimą.
Rinkų dalyviai taip pat vertina, kad palūkanų didinimas galėtų prasidėti jau balandį. Užsitęsusios energetikos krizės grėsmė gali sužlugdyti vartotojų, verslo ir investuotojų viltis, kad palūkanų normos šiemet bus mažinamos.
