Per kelias sekundes gali sugriūti ištisi miestai: mokslas paaiškina, kodėl staiga pradeda drebėti žemė

Žemės drebėjimai – vieni galingiausių gamtos reiškinių, gebantys per kelias sekundes sugriauti ištisus miestus. Nors juos patiriame paviršiuje kaip staigų drebėjimą, tikroji drama vyksta daug giliau – Žemės plutoje.

Norint suprasti, kodėl dreba žemė, reikia pažvelgti į tai, kaip yra sudėta pati planeta ir kaip nuolat juda jos kietasis išorinis sluoksnis.

Tektoninės plokštės ir lūžiai

Žemės pluta nėra vientisa – ji sudaryta iš kelių didelių ir daugybės mažesnių tektoninių plokščių. Šios plokštės lėtai slenka viena kitos atžvilgiu, vidutiniškai kelis centimetrus per metus.

Ribos tarp plokščių vadinamos lūžiais. Ten, kur jos susiduria, praslysta viena pro kitą ar išsiskiria, susikaupia milžiniškos įtampos. Kai uolienos jų nebeatlaiko ir trūksta, sukaupta energija akimirksniu išsiskiria – įvyksta žemės drebėjimas.

Kaip plinta seisminės bangos?

Išsilaisvinusi energija sklinda žemyn ir į šalis seisminėmis bangomis. Jos pasiekia paviršių ir sukelia tai, ką jaučiame kaip drebėjimą, linguojančius pastatus ar skilinėjantį gruntą.

Ar drebėjimas bus silpnas, ar katastrofiškas, priklauso nuo židinio gylio, bangų stiprumo, atstumo iki epicentro ir nuo to, iš kokių uolienų sudarytas gruntas po mūsų kojomis.

Kur žemės drebėjimų daugiausia?

Žemės drebėjimai registruojami visame pasaulyje, bet dažniausi – aktyvių plokščių ribų zonose. Japonija, esanti keturių didžiųjų plokščių sandūroje, nuolat patiria stiprius smūgius, įskaitant galingą drebėjimą 2024 metų sausį.

Kanadoje per metus užfiksuojama daugiau kaip 4 000 drebėjimų, tačiau žmonės pajunta tik dalį – apie 50. Didžiausia jų dalis kyla prie Britų Kolumbijos pakrantės, kur Ramiojo vandenyno plokštė panyra po Šiaurės Amerikos plokšte.

Ryšys su ugnikalniais

Ugnikalniai dažniausiai formuojasi tose pačiose plokščių ribose. Magma, kilanti iš mantijos, skverbiasi į plutos plyšius, sukeldama smulkius drebėjimus dar prieš išsiveržimą. Būtent seisminė stebėsena leidžia mokslininkams laiku įspėti gyventojus.

2023 metais Islandijoje gyventojai buvo evakuoti iš teritorijų šalia ugnikalnio, nes kelias savaites prieš išsiveržimą buvo fiksuojami intensyvūs žemės drebėjimai. Tai padėjo išvengti aukų ir sumažinti žalą.

Populiarūs mitai ir tikrovė

Vienas gajausių mitų – esą gyvūnai gali tiksliai numatyti žemės drebėjimą. Nors kai kurie gyvūnai jautresni silpniems virpesiams, jie negali patikimai prognozuoti būsimo smūgio.

Kitas klaidingas įsitikinimas – vadinamasis „žemės drebėjimo oras“. Drebėjimai gali ištikti bet kokiu oru, tačiau gausūs krituliai po jų gali sukelti nuošliaužas ir apsunkinti gelbėjimo darbus.

Žemės drebėjimų visiškai prognozuoti kol kas neįmanoma, tačiau seisminių stočių tinklai ir geresnis plokščių judėjimo supratimas leidžia vis tiksliau įvertinti rizikingas zonas. Tai padeda rengti statybų normas, civilinės saugos planus ir galiausiai – išgelbėti gyvybes.