Sąskaitos už šildymą gali nebeaugti: Europa ruošia planą, kad dujos kainuotų pigiau
Europos Komisija svarsto atgaivinti koordinuotus visos ES masto dujų pirkimus, Irano karui kurstant tiekimo sutrikimų baimes. Tai viena iš priemonių, kurias ES vykdomoji valdžia nagrinėja siekdama apsaugoti valstybes nuo kylančių kainų, sostinėms vis labiau nerimaujant dėl galimos energetikos krizės.
Vis dėlto toks žingsnis gali sulaukti ir verslo kritikos: pramonės atstovai jau anksčiau abejojo koordinuoto kuro pirkimo veiksmingumu ir nauda rinkai.
ES vadinamąją paklausos agregavimo schemą pirmą kartą įdiegė 2023 m. Tuomet ES pirkėjai buvo skatinami jungtis į bendrą platformą „AggregateEU“, kad sutelktų dujų paklausą ir ją suderintų su tiekimu iš užsienio. Tokiu būdu įmonės galėjo sudaryti tiek dvišalius, tiek bendrus sandorius. Idėja buvo sustiprinti derybinę galią, sumažinti riziką, kad įmonės konkuruos tarpusavyje, ir taip siekti palankesnių kainų bei apsaugoti bendrąją rinką.
Nors „AggregateEU“ vėliau buvo integruota į platesnį priemonių rinkinį, Komisija siekia šias priemones išplėsti, kad būtų „palengvintas koordinuotas ES bendravimas su naftos ir dujų tiekėjais bei partnerėmis šalimis, turinčiomis panašų energijos importo profilį“, teigiama planuojamuose rašytiniuose komentaruose. Komisija nurodo tai darysianti „visiškai mobilizuodama“ platformas, kurios perėmė „AggregateEU“ funkcijas, įskaitant erdves, skirtas koordinuoti vandenilio ir žaliavų pirkimus.
Tai leidžia suprasti, kad naujasis formatas gali apimti ir didesnę koordinaciją naftos pirkimų srityje, didėjant susirūpinimui, pavyzdžiui, reaktyvinių degalų tiekimu. Komisija taip pat ketina „stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą“, kad padidintų tiekimą iš kaimynystės regionų ir pasitelktų ES prekybos susitarimų tinklą.
Vieno su Komisijos pozicija susipažinusio asmens teigimu, pagrindinis tikslas – sustiprinti ES derybinę galią Azijos rinkų atžvilgiu. Vis dėlto koordinuoto pirkimo atgaivinimas gali būti prieštaringas sprendimas.
Pradinė „AggregateEU“ versija sulaukė nemažai kritikos: oponentai ragino užtikrinti didesnį duomenų skaidrumą ir kėlė klausimų dėl Komisijos teiginių apie plačiai paplitusį sistemos naudojimą. Kiti argumentavo, kad ES įsikišimas gali išbalansuoti jautrias tiekimo grandines, o dvišaliai sandoriai tarp patyrusių rinkos dalyvių esą veikia efektyviau.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį mėnesį teigė, kad platforma nuo 2023 m. padėjo suagreguoti 90 mlrd. kubinių metrų dujų pirkimų ir suderinti 77 mlrd. kubinių metrų paklausą ES. Tačiau lieka neaišku, ar šie skaičiai atspindi faktiškai įvykdytus pirkimus. Ji taip pat pripažino, kad platformą reikia tobulinti.
Pastangos atgaivinti koordinuotus pirkimus rodo augančius raginimus ES veikti vieningiau, sprendžiant didėjančius energetikos iššūkius.
Po to, kai šiemet uždarius Hormūzo sąsiaurį buvo sutrikdyta maždaug penktadalio pasaulio dujų tiekimo dalis, ES etaloninės dujų kainos (TTF) buvo trumpam šoktelėjusios iki beveik dvigubo lygio. Nuo tada ES šalys jau koordinavosi intensyviau, naudodamos ES forumus duomenims ir informacijai keistis. Taip pat šalys buvo skatinamos sumažinti dujų saugyklų užpildymo tikslus iki 80 proc. vidaus pajėgumų, kad būtų išvengta panikos pirkimų.
Nors tai prisidėjo prie kainų stabilizavimo pastarosiomis savaitėmis, dalis valstybių vis tiek siekia išvengti nekoordinuotų veiksmų, galinčių sukurti disbalansų bendrojoje rinkoje. Kartu jos norėtų pasinaudoti turtingesnių kaimynių finansinėmis galimybėmis, kad tarptautinėse rinkose būtų išsiderėtos geresnės kainos.
Neaišku, kiek aktyviai įmonės pasinaudojo šiomis platformomis Irano karo laikotarpiu. Praėjusį mėnesį vykusiame energetikos ministrų susitikime kelios šalys, remiantis posėdžio protokolu, ragino Komisiją skatinti didesnę koordinaciją. Protokole taip pat pažymima, kad tokį poreikį pripažino ir pati ES.
Komisija šių planų nekomentavo. ES institucijos taip pat baiminasi, kad didėjant degalų trūkumui gali fragmentuotis bendroji rinka.
