Oficialūs infliacijos rodikliai Lietuvoje pastaraisiais metais dažniausiai sukasi apie 3–4 proc. Tačiau gyventojų patirtis, žiūrint į nekilnojamojo turto rinką ar santaupų vertę, dažnai visai kitokia. Išsamiau įvertinus duomenis matyti, kad tikrasis pinigų nuvertėjimas buvo kur kas gilesnis.
Pagal vartotojų kainų indeksą per maždaug dešimtmetį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos išaugo apie 60–65 proc. Tai atitinka maždaug 5 proc. vidutinę metinę infliaciją, o ne dažnai minimus 3–4 proc. Taigi kasmet prarandama perkamąji galia yra didesnė, nei atrodo vien iš antraščių.
Atlyginimai, būstas ir reali perkamoji galia
Tarptautiniai statistikos šaltiniai rodo, kad vidutinis metinis darbo užmokestis Lietuvoje per šį laikotarpį išaugo maždaug pusantro karto. Kitaip tariant, daugumos dirbančiųjų pajamos augo panašiu tempu kaip bendros vartojimo kainos.
Visai kita istorija – būsto rinka. Būsto kainų indeksas nuo 2016 metų pakilo nuo 100 iki maždaug 260 punktų. Tai reiškia, kad tipinis būstas, kainavęs 100 000 eurų, šiandien kainuoja apie 260 000 eurų. Metinis prieaugis siekė apie 9–10 proc., t. y. gerokai daugiau nei atlyginimų ir bendros infliacijos augimas.
Rezultatas aiškus: būsto įperkamumas smarkiai sumažėjo, o tie, kurie kaupė grynaisiais, realiai prarado galimybę įsigyti tokį pat turtą kaip prieš dešimtmetį.
Pinigų kiekis ir tikrasis nuvertėjimas
Kitas svarbus rodiklis – pinigų kiekis ekonomikoje, vadinamasis M2. Lietuvos bankų sistemoje laikomų indėlių ir einamųjų sąskaitų suma per dešimtmetį išaugo maždaug nuo 22 iki 62 milijardų eurų. Tai beveik dvigubas augimas, atitinkantis apie 10–11 proc. metinį tempą.
Tiek greitas pinigų kiekio didėjimas paaiškina, kodėl labiausiai brango būtent turtas: butai, namai ir kiti realūs aktyvai. Turto kainos paprastai pirmos sureaguoja į perteklinį likvidumą ir pinigų spausdinimą, tuo metu kasdienės vartojimo kainos atsilieka.
Šioje perspektyvoje 100 000 eurų, laikytų sąskaitoje prieš dešimt metų, šiandien realiai verti gerokai mažiau. Skaičiuojant pagal vartojimo kainas – apytikriai 60 000–70 000 eurų, o pagal būsto kainas – net arčiau 40 000 eurų perkamosios galios.
Kurios investicijos tikrai saugojo?
Norint apsaugoti santaupas, vien laikyti pinigus banke akivaizdžiai nepakanka. Istoriškai auksas dažnai juda panašiu tempu kaip pinigų kiekis ekonomikoje ir veikia kaip apsauga nuo infliacijos bei geopolitinio neapibrėžtumo. Per pastarąjį dešimtmetį aukso kaina pasaulyje pakilo daugiau kaip tris kartus – panašiai kaip ir pinigų kiekis.
Dar geresnį rezultatą suteikė plačiai diversifikuoti pasaulio akcijų indeksai. Pavyzdžiui, didžiųjų išsivysčiusių šalių bendrovių indeksas per dešimtmetį vidutiniškai generavo apie 13 proc. metinę grąžą. Tai leido ne tik išsaugoti, bet ir viršyti tiek infliacijos, tiek pinigų kiekio augimo tempą.
Žinoma, akcijų ir aukso vertė svyruoja, o praeities rezultatai negarantuoja ateities. Tačiau bendras principas aiškus: ilgalaikėje perspektyvoje santaupos, laikomos tik grynaisiais, neišvengiamai nuvertėja. Norint bent išsaugoti, o dar geriau – didinti perkamąją galią, būtina turėti nors dalį lėšų investuotą į realius aktyvus ar plačiai diversifikuotus vertybinių popierių portfelius.
