Privatumas atsidūrė pavojuje? Vis daugiau dėmesio sulaukia išmanieji akiniai su paslėpta kamera

Naujos kartos išmanieji akiniai, kuriuos kartu kuria „Meta“, „Ray-Ban“ ir „Oakley“, iš pirmo žvilgsnio beveik nesiskiria nuo įprastų akinių. Tačiau rėmelyje paslėpta kamera ir mikrofonas paverčia juos galingu stebėsenos įrankiu, keliant klausimą, ar visuomenė tam pasirengusi.

„Meta“ jau pardavė daugiau kaip 7 milijonus akinių porų ir valdo apie 80 proc. pasaulinės rinkos. Tuo pat metu panašius produktus kuria „Apple“ ir „Google“. Skirtingai nei prieš dešimtmetį nesėkme virtę „Google Glass“, šie akiniai atrodo visiškai įprastai, todėl ir grėsmė privatumui tampa sunkiau pastebima.

Matomos ir nematomos grėsmės

Pagrindinės rizikos dvi: pirmiausia, jus gali filmuoti kitas žmogus, o jūs apie tai net nesužinosite. Antra, pats akinių naudotojas atiduoda milžinišką kiekį asmens duomenų technologijų bendrovėms, kurios analizuoja vaizdą, garsą, vietos informaciją.

Duomenų apsaugos teisininkė Kleanthi Sardeli iš nevyriausybinės organizacijos „NOYB“ atkreipia dėmesį į mažai matomą pavojų – žmoginį moderavimą. Anot jos, dalis įrašų perduodami peržiūrėti realiems darbuotojams.

„Tai reiškia, kad nežinomi žmonės gali matyti jūsų kasdienius judesius ir net intymias situacijas. Tai itin pavojus scenarijus naudotojo privatumui“, – sakė Kleanthi Sardeli.

Dar viena problema – akiniuose esanti įrašymo lemputė lengvai užklijuojama lipduku. Tokie lipdukai jau pardavinėjami internete, todėl aplinkiniai nebegali suprasti, ar yra filmuojami.

GDPR galios ir ribos

Europoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR) suteikia teisę žinoti, kad esate filmuojamas, prašyti nutraukti įrašymą ar reikalauti ištrinti duomenis. Tačiau šios teisės neveikia, jei žmogus net nežino, kad įrašomas.

„Turime labai stiprų įrankį, problema ta, kad jis nepakankamai taikomas“, – pabrėžė Kleanthi Sardeli.

Ji primena, kad vaikų apsauga yra dar jautresnė. Europoje be tėvų sutikimo filmuoti nepilnamečius viešose vietose draudžiama, bet praktiškai priežiūros institucijoms sudėtinga nustatyti pažeidėjus „lauke“.

Didžiųjų technologijų spaudimas

„NOYB“ patirtis rodo, kad didžiosios technologijų įmonės aktyviai spaudžia reguliuotojus. Airijos duomenų apsaugos komisija, prižiūrinti daugumą technologijų milžinų Europos būstinių, nuolat kritikuojama dėl ribotų išteklių ir interesų konfliktų.

„Matome, kad bendrovės lobuoja, siekdamos susilpninti GDPR ir taip laisviau pelnytis iš žmonių duomenų“, – sakė Kleanthi Sardeli.

Rinka tuo metu auga milžinišku tempu. „Grand View Research“ duomenimis, išmaniųjų akinių rinka 2025 metais siekė kiek mažiau nei 2,3 milijardo eurų ir iki 2033 metų gali padidėti daugiau kaip šešis kartus. Kuo labiau kasdienybėje įsitvirtins ši technologija, tuo sunkiau bus atsisakyti nuolatinės stebėsenos.

Kol kas Europoje išmanieji akiniai nėra tapę masiniu produktu, tačiau ekspertai įspėja: jei nebus realaus teisės aktų vykdymo, privatumo kultūra gali būti išardyta tyliai ir negrįžtamai.