Prancūzijos policija ir Vokietijos valdžia atsisako „Windows“: tam turi ne vieną svarbią priežastį

Europos viešasis sektorius vis drąsiau abejoja ilgus metus atrodžiusiu neišvengiamu pasirinkimu – „Microsoft Windows“. Prancūzijos nacionalinė žandarmerija ir Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė rodo, kad didelės institucijos gali atsisakyti „Windows 11“ ir sėkmingai dirbti su atvirojo kodo programine įranga.

Šios istorijos atskleidžia ne tik finansinę naudą, bet ir gilesnį politinį bei saugumo lygmenį: kas iš tikrųjų valdo valstybės skaitmeninę infrastruktūrą ir jos duomenis.

Prancūzijos žandarmerijos sprendimas

Prancūzijos nacionalinė žandarmerija jau keletą metų nuosekliai atsisako „Windows“ darbo vietų. Daugiau kaip 103 000 stalinių kompiuterių šiandien veikia su specialiai pritaikyta „Linux“ versija, o likę įrenginiai palaikomi tik dėl senų sutarčių.

Nauja technika įsigyjama be įdiegtoje sistemoje esančios „Windows“ licencijos, todėl išvengiama vadinamojo „Microsoft mokesčio“ už kiekvieną kompiuterį. Įdiegtas „Linux“ ir atvirojo kodo biuro programos leidžia institucijai pilnai kontroliuoti savo sistemų kūrimą ir atnaujinimus.

Prancūzijos institucijų skaičiavimais, bendros nuosavybės sąnaudos sumažėjo apie 40 proc. Tai apima licencijų, techninės pagalbos, mokymų ir įrangos atnaujinimo išlaidas. Kasmet vien dėl programinės įrangos licencijų sutaupoma keli milijonai eurų, kurie anksčiau papildydavo „Microsoft“ pajamas.

Duomenų suverenitetas ir „Windows 11“

Finansiniai argumentai – tik pusė istorijos. Šiuolaikinės „Windows“ versijos renka vadinamąją telemetriją: diagnostikos, naudojimo ir veikimo duomenis, kurie siunčiami į „Microsoft“ serverius. Nors dalį šių srautų galima riboti, įprastose konfigūracijose jų visiškai išjungti nepavyksta.

Valstybės institucijoms tai kelia rimtų klausimų dėl duomenų suverenumo. Ypač turint omenyje JAV debesijos įstatymą CLOUD Act, suteikiantį JAV institucijoms galimybę gauti prieigą prie duomenų iš ten registruotų tiekėjų serverių, nepriklausomai nuo to, kur fiziškai tie serveriai stovi.

Prancūzijos žandarmerija pasirinktoje „Linux“ sistemoje telemetriją kontroliuoja pati. Diagnostikos ir žurnalų duomenys kaupiami nacionalinėje infrastruktūroje, kurią valdo valstybės IT specialistai. Tokia schema mažina riziką, kad jautri informacija apie policijos veiklą pateks už šalies ribų.

Vokietijos kelias ir poveikis vartotojams

Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė žengia panašiu keliu – planuojama iš 30 000 darbo vietų pašalinti „Microsoft“ programinę įrangą ir ją pakeisti atvirojo kodo sprendimais, tokiais kaip „Linux“, „LibreOffice“ ir „Nextcloud“.

Žemės parlamentas tam skyrė apie 30 milijonų eurų, tačiau tikisi kasmet sutaupyti maždaug 16,5 milijono eurų licencijoms ir susijusioms paslaugoms. Šis projektas pristatomas kaip ilgalaikio skaitmeninio savarankiškumo, o ne vienkartinio taupymo priemonė.

Abi istorijos parodo dar vieną aspektą – techninės įrangos ilgaamžiškumą. „Windows 11“ reikalavimai, tokie kaip TPM 2.0 ir naujesni procesoriai, verčia milijonus dar veikiančių kompiuterių laikyti morališkai pasenusiais. Atvirojo kodo sistemos leidžia senesnius įrenginius naudoti ilgiau, taip mažinant išlaidas ir elektroninių atliekų kiekį.

Paprastam vartotojui tai siunčia aiškią žinutę: jei nacionalinė policija ir regioninės valdžios gali sėkmingai dirbti be „Windows 11“, privatus žmogus taip pat turi realią alternatyvą. Atvirojo kodo sprendimai gali prailginti nešiojamojo kompiuterio gyvenimą, sumažinti priklausomybę nuo vienos korporacijos ir geriau apsaugoti asmens duomenis.