Praėjus dešimtmečiui po „Brexit“: Britanija vis dar moka politinę ir ekonominę kainą

Praėjus beveik dešimtmečiui po referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, Jungtinė Karalystė vis dar ieško stabilumo. Politikai keičiasi neįprastu tempu, visuomenė išlieka susiskaldžiusi, o ekonomistai vertina, kiek brangiai Londonui kainavo „Brexit“ sprendimas.

BBC žurnalistai primena, kad prieš „Brexit“ Britanija buvo laikoma politinio stabilumo pavyzdžiu. Nuo 2016 metų šalis jau turėjo kelis premjerus, o naujausios krizės fone atsistatydina ir Keiras Starmeris, atverdamas kelią dar vienam lyderio pasikeitimui.

Kaip gimė „Brexit“?

Vienas pagrindinių referendumo architektų buvo tuometis „UKIP“ lyderis Nigelas Farage’as. Jis metų metus kritikavo Europos Sąjungą, kaltino ją atimančia iš britų kontrolę ir reikalavo išstojimo.

„Neturime jokios kontrolės. Vienintelis būdas ją atgauti – balsuoti už išstojimą iš Europos Sąjungos“, – sakė Farage’as.

Premjeras Davidas Cameronas, spaudžiamas jo ir savo partijos euroskeptikų, pažadėjo referendumą. Kai 2016 metų birželį dauguma pasirinko išstojimą, prasidėjo ilgas, skausmingas politinis ir teisinis procesas, formavęs naują santykių su Europa sistemą.

Migracija ir ekonomika po išstojimo

Vienas pagrindinių kampanijos pažadų buvo „susigrąžinti sienų kontrolę“ ir mažinti imigraciją. Tačiau po „Brexit“ ir pasibaigus pandemijos ribojimams grynoji migracija šoktelėjo iki beveik 1 000 000 žmonių per metus – tai istoriškai aukštas lygis.

Dalis šio augimo susijusi su specialiomis programomis ukrainiečiams, Honkongo gyventojams ir sveikatos bei socialinės priežiūros darbuotojams. Tik sugriežtinus vizų taisykles ir pabranginus darbuotojų iš užsienio įdarbinimą, skaičiai vėl grįžo maždaug iki 200 000 per metus, panašiai kaip prieš referendumą.

Ekonominiu požiūriu didžiausias autoritetas Jungtinėje Karalystėje – Biudžeto atsakomybės tarnyba – prognozuoja, kad ilgainiui šalies ekonomika bus apie 4 proc. mažesnė, nei būtų buvusi be „Brexit“. Prekyba su Europos Sąjunga, jų vertinimu, sumažėjo maždaug 15 proc.

Nauja politinė takoskyra

Nors klausimas „išstoti ar pasilikti“ nedominuoja kasdienėse naujienose, jis suformavo naują politinę liniją. Žmonės vis dar linkę save tapatinti pagal tai, ar „Brexit“ vertina kaip sėkmę, ar kaip klaidą, ir šis požiūris persikelia į diskusijas apie imigraciją, globalizaciją ir valstybės vaidmenį.

Politiniame lauke išliko ir Farage’as, dabar vadovaujantis partijai „Reform UK“ ir bandantis kapitalizuoti nepasitenkinimą elitais. Tuo pat metu Darbo partija ruošiasi naujam lyderiui – dažniausiai minimas Mančesterio meras Andy Burnhamas, kuriam gali tekti užduotis įrodyti, kad „Brexit“ sukeltą chaosą įmanoma paversti ilgalaike strategija.

Kol kas aišku tik tiek, kad „Brexit“ Jungtinei Karalystei nebuvo vienkartinis politinis sprendimas. Tai procesas, kuris dar ilgai formuos šalies ekonomiką, partijų sistemas ir visuomenės pasitikėjimą valdžia.