Pigios mėsos era ar vietos verslo mirtis: ES ir Australijos sandoris įplieskė Prancūzijos ūkininkų pyktį

Neseniai pasirašytas Europos Sąjungos ir Australijos prekybos susitarimas Prancūzijoje jau kelia pasipriešinimo bangą ir dar kartą įstumia Emmanuelio Macrono vyriausybę į sudėtingą padėtį dėl prekybos politikos.

Po to, kai Paryžiui sausį nepavyko užblokuoti ES sutarties su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku, Prancūzija dabar remia naują susitarimą su Australija. Vis dėlto spaudimas iš ūkininkų ir politinės opozicijos auga – jie ragina valdžią imtis veiksmų ir kovoti prieš susitarimo ratifikavimą.

Įtakinga ūkininkų organizacija „FNSEA“ ir galvijų augintojų federacija „Interbev“ jau pasisakė prieš sutartį. „FNSEA“ ją pavadino „Mercosur II“.

„Mes norime, kad Prancūzija blokuotų šį susitarimą“, – sakė galvijų augintojas Patrickas Bénézit, „FNSEA“ viceprezidentas, kritikuodamas Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen už susitarimo pasirašymą ir Prancūzijos vyriausybę už tai, kad ši nepasipriešino.

„Mes žinome, kaip ji veikia – niekas mūsų jau nebestebina. Stebina politinės reakcijos stoka, ypač iš vyriausybių“, – pridūrė jis.

Trečiadienį komentare leidiniui „POLITICO“ prekybos ministras Nicolas Forissier teigė, kad ES ir Australijos susitarimas yra „subalansuota ir reikli partnerystė“, ir pranešė, jog balandžio pabaigoje vyks į Australiją kartu su Prancūzijos smulkiojo verslo delegacija.

Šis pareiškimas nutraukė Prancūzijos valdžios tylą dėl susitarimo, kurį U. von der Leyen antradienį pasirašė Kanberoje.

„Mes žudome Europos žemės ūkį“, – pareiškė Europos Parlamento narė Manon Aubry iš kraštutinių kairiųjų partijos „France Unbowed“. Ji susitarimą pavadino skandalu ir paskelbė ieškosianti visų priemonių jį sustabdyti, įskaitant kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Susitarimo poveikis, pagal kurį į Europą palaipsniui būtų leidžiama įvežti 30 600 metrinių tonų australietiškos jautienos per metus (vietoje dabartinių 3 389 tonų), tikėtina, būtų mažesnis nei „Mercosur“ pakto. Iki šiol šis klausimas Prancūzijos visuomenėje, kuri skeptiškai vertina prekybos liberalizavimą, buvo palyginti mažai pastebimas.

Siekdama nuraminti ūkininkus ir ES valstybes, Europos Komisija numatė apsaugos mechanizmą. Jis galėtų būti aktyvuojamas „netikėto ir žalingo importo šuolio atveju arba nepagrįstai sumažėjus kainoms ES gamintojams“.

Vis dėlto Komisijos pareigūnai ruošiasi dideliam pasipriešinimui Prancūzijoje, nes dėl „Mercosur“ klausimo jie su Paryžiumi konfliktavo ne vienerius metus.

„Kontroversijos bus tokios pačios. Šis susitarimas atitinka visus kriterijus“, – sakė vienas aukštas Komisijos pareigūnas, priminęs prancūzų ūkininkų nuogąstavimus dėl jautienos importo iš daugiau nei 10 tūkst. kilometrų atstumo.

Kitas pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, taip pat prognozavo sunkų laikotarpį.

„Turėsime aiškinti, aiškinti ir aiškinti iš naujo, bandydami paneigti nepagrįstus kaltinimus, o kartais, deja, net ir melą, kuris lydėjo kampaniją prieš susitarimo su „Mercosur“ šalimis ratifikavimą Prancūzijoje“, – sakė jis.

Dėl galimų padarinių nerimavo ir Prancūzijos europarlamentarė Céline Imart iš centro dešinės „European People’s Party“, kuriai priklauso ir U. von der Leyen.

„Kalbame ne apie vieną susitarimą, o apie jų kaupiamąjį poveikį: importo apimtis, kurios pristatomos kaip kontroliuojamos, bet sudėjus viską drauge jos ilgainiui silpnina sektorius, kurie ir taip patiria įtampą“, – teigė ji.

2021 metais Prancūzija ragino sustabdyti derybas su Australija po to, kai tuometinė Australijos vyriausybė nutraukė sutartį su Prancūzija dėl dyzelinių elektrinių povandeninių laivų statybos ir vietoje to sudarė susitarimą su Jungtine Karalyste bei Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių laivų įsigijimo.

Tačiau nuo 2022 metų, kai pareigas pradėjo eiti centro kairės ministras pirmininkas Anthony Albanese, Prancūzijos ir Australijos santykiai pagerėjo, o Paryžius viešai prieš šį susitarimą nepasisakė.

Net ir kai kurie politikai, pripažįstantys Australijos ir „Mercosur“ susitarimų privalumus, vengia tai teigti viešai. Vienas E. Macrono stovyklos parlamentaras prisipažino, kad nedrįstų ginti Australijos susitarimo viešojoje erdvėje.

„Negaliu įsivaizduoti savęs ginančio laisvosios prekybos susitarimus per radiją ar televiziją“, – sakė jis, aiškindamas, kad „Prancūzijoje prekyba tapo politiniu objektu, apie kurį racionaliai diskutuoti beveik nebeįmanoma“.