Netikėtas Kinijos atradimas Marse keičia istoriją: skysto vandens ten galėjo būti visai neseniai

Kinijos tarptautinė ambicija Raudonojoje planetoje jau duoda vaisių. Pirmoji savarankiška šalies misija į Marsą atskleidė požymius, kad skystas vanduo šiame pasaulyje galėjo išlikti ne prieš milijardus, o prieš šimtus tūkstančių metų – gerokai arčiau dabarties, nei manyta iki šiol.

Šie radiniai ne tik perrašo Marso geologinę istoriją, bet ir sustiprina klausimą, ar po paviršiumi vis dar gali slėptis gyvybei tinkamos nišos.

Roverio atrasti 76 požeminiai sluoksniai

Kinija misiją Tianwen‑1 paleido 2020 metų liepos 23 dieną. Į Marsą buvo nuskraidintas orbitinis aparatas, nusileidimo platforma ir roveris Zhurong, tapęs pirmuoju ne JAV kilmės mobiliosios laboratorijos tipo aparatu Marso paviršiuje.

Zhurong nusileido Utopijos lygumoje 2021 metų gegužę ir vietoje planuotų 90 solių dirbo daugiau kaip metus, nuvažiavo beveik 2 kilometrus bei atliko išsamius požeminius radarinius tyrimus.

Po plona dulkių danga roverio radaras aptiko net 76 aiškiai atskiriamus horizontalius nuogulų sluoksnius 10–35 metrų gylyje. Kinijos mokslų akademijos tyrėjai aiškina, kad tai – pasikartojančių tirpstančio ledo potvynių, nuosėdų kaupimosi ir pakartotinio įšalo įrašas.

Kiti prietaisai aptiko mineralų, susidarančių tik dalyvaujant vandeniui: hidratuotų sulfatų, druskų ir plonų sūrių plutelių, kurios galėjo sulaikyti druskingas sūrymo kišenes net esant žemai temperatūrai.

Marso klimato ciklai ir gyvybės langas

Naujieji duomenys dera su vadinamaisiais Milankovičiaus ciklais – planetos orbitos formos ir ašies posvyrio svyravimais, kurie per šimtus tūkstančių metų stipriai keičia klimatą. Marsui, neturinčiam stabilizuojančio stambaus palydovo, šie pokyčiai ypač ryškūs.

Mokslininkai mano, kad kiekvienas iš Zhurong fiksuotų sluoksnių gali atitikti šiltesnį laikotarpį, kai didesnis ašies posvyris ar elipsiškesnė orbita leido ledui tirpti, vandeniui tekėti ir vėl stingti. Skaičiavimai rodo, kad dalis tokios veiklos galėjo vykti vos prieš 400 000 metų.

Planetų mąstu tai – nesena epocha, sutampanti su laikotarpiu, kai Žemėje jau gyveno ankstyvieji žmonės. Jei skystas vanduo Marsą kartais dar pasiekdavo taip neseniai, gyvybei palankus „langas“ galėjo išlikti daug ilgiau, nei manyta.

Kinijos planas atsivežti Marso uolienas

Kitas svarbus Kinijos žingsnis – misija Tianwen‑3, kurios startas numatytas 2028 metais, o Marso mėginių pargabenimas į Žemę – 2031 metais. Tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai žmonija gautų tiesioginius Marso grunto ir uolienų pavyzdžius laboratoriniams tyrimams.

Planuojama naudoti du raketų startus: vieną orbitiniam aparatui ir grįžimo kapsulei, kitą – nusileidimo ir pakilimo moduliams. Paviršiuje veiksiantys įrenginiai gręš įvairiame gylyje, ieškos organinių molekulių, vandens pakeistų mineralų ir galimų mikrofosilijų struktūrų.

Kinijos tyrėjai preliminariai yra išskyrę dešimtis kandidatinių nusileidimo vietų Utopijos ir Chrysės lygumose, kur gausu senovinių deltų bei išdžiūvusių ežerų dugnų. Ten, pasak mokslininkų, didžiausia tikimybė, kad išliko gyvybės pėdsakų.

Jei šie mėginiai pasieks Žemę anksčiau nei Jungtinių Valstijų ir Europos planuojamos misijos, būtent Kinija gali pirmoji pateikti atsakymą į vieną iš fundamentaliausių klausimų: ar kada nors buvome, o gal ir esame, ne vieni kosmose.