Net 1100 eurų pensijos nebeužtenka: Vokietijoje rekordinis skaičius senjorų prašo paramos
Nors Vokietija pagal pensijų dydžius dažnai minima tarp ES lyderių, vis daugiau senjorų priversti kreiptis dėl bazinės socialinės paramos.
2024 metų pabaigoje apie 740 000 pensinio amžiaus žmonių Vokietijoje gavo bazinę socialinę paramą senatvėje. Tai vienas didžiausių rodiklių nuo tada, kai šalyje nuosekliai kaupiama tokia statistika, ir jis atkreipia dėmesį į augančią skurdo riziką tarp vyresnių gyventojų.
Socialinės apsaugos analitikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame pensijų dydyje, o bendrame pajamų ir išlaidų santykyje. Daliai senjorų išmokos nepasiveja būsto, šildymo, sveikatos priežiūros ir kasdienių paslaugų kainų, todėl net reguliari pensija ne visada garantuoja finansiškai saugią senatvę.
Kas laikoma maža pensija?
Viešuose Vokietijos socialinės politikos vertinimuose dažnai remiamasi skurdo rizikos riba, kuri apskaičiuojama pagal medianines pajamas. Pastaraisiais metais vienišam žmogui ji neretai siejama su maždaug 1 380 eurų per mėnesį lygiu, o dalies pensininkų pajamos yra reikšmingai mažesnės.
Praktikoje tai reiškia, kad žmogus gali gauti, pavyzdžiui, apie 1 100 eurų per mėnesį, tačiau po nuomos, komunalinių mokesčių ir būtinų vaistų išlaidų kasdienėms reikmėms lieka per mažai. Tokiose situacijose net keli šimtai eurų papildomos paramos gali tapti lemiamu skirtumu tarp minimalaus stabilumo ir skolų.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į struktūrines priežastis: mažesnes pensijas dažniau turi žmonės su pertraukomis karjeroje, dirbę ne visą darbo laiką, ilgiau buvę nedarbingi ar auginę vaikus. Dėl to atotrūkis ryškesnis tarp moterų ir vienišų senjorų, taip pat tarp regionų, kuriuose atlyginimai istoriškai buvo mažesni.
Kodėl dalis žmonių paramos neprašo?
Paradoksalu, tačiau net ir turėdami teisę į išmokas, ne visi senjorai kreipiasi pagalbos. Tam įtakos turi informacijos stoka, sudėtingesnės administracinės procedūros, baimė dėl biurokratijos ar asmeninis nenoras pripažinti finansinių sunkumų.
Vokietijoje bazinė socialinė parama senatvėje skirta tiems, kurie nebegali užsitikrinti minimalaus pragyvenimo lygio iš pensijos ir kitų pajamų. Paprastai vertinamos ne tik žmogaus pajamos, bet ir būsto išlaidos, o teisė į paramą dažniausiai peržiūrima periodiškai, kad būtų atnaujinti duomenys apie situaciją.
Šalia to auga ir politinės diskusijos dėl senatvės skurdo mažinimo priemonių. Jose svarstoma, kaip geriau pasiekti pažeidžiamiausias grupes, supaprastinti kreipimosi procesą ir labiau atliepti realias pragyvenimo išlaidas, kurios skirtinguose miestuose gali labai skirtis.
