Vilniaus sprendimas mažinti rusų kalbos vartojimą aptarnaujant gyventojus sulaukė prezidento Gitano Nausėdos palaikymo. Šalies vadovo pozicija aiški – Lietuvoje gyvenantis žmogus turi prisitaikyti prie valstybės ir jos kalbos.
Prezidentas priminė ir sovietmečio patirtį, kai dalis rusakalbių gyventojų dešimtmečius gyvendavo Lietuvoje taip ir neišmokę lietuvių kalbos. Pasak jo, nepriklausomoje valstybėje tokia praktika neturėtų būti laikoma norma.
Vilnius tuo metu jau ėmėsi konkrečių pokyčių. Rusų kalbos atsisakoma savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemose, keičiasi ir švietimo tvarka, o daugiau dėmesio skiriama lietuvių kalbos mokymuisi.
Nausėda: „Žmogus turi taikytis prie valstybės“
Paklaustas, kiek valstybė turėtų prisitaikyti prie valstybinės kalbos nemokančio žmogaus, G. Nausėda nedvejojo.
„Žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena“, – LRT televizijai sakė prezidentas.
Šalies vadovas savo poziciją grindė ir istorine Lietuvos patirtimi. Anot jo, sovietmečiu buvo susiformavusi padėtis, kai dalis žmonių nematė poreikio mokytis lietuviškai.
„Tikrai nebegyvename sovietmečiu, kuomet buvo vyresniojo brolio fenomenas ir vyresnysis brolis nematė reikalo mokytis mūsų valstybinės kalbos, nes tiesiog nemanė, kad tai yra būtina“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, anksčiau žmogus Lietuvoje galėjo pragyventi 35–40 metų taip ir neišmokęs valstybinės kalbos. Dabar, jo vertinimu, aplinkybės iš esmės kitokios – Lietuva pati gali nustatyti savo sąlygas.
Vilnius rusų kalbos atsisako keliose srityse
Vilniaus miesto savivaldybė rugpjūčio pradžioje paskelbė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Kartu numatyta nuosekliai mažinti rusų kalbos naudojimą aptarnavimo bei švietimo srityse.
Vienas labiausiai gyventojams pastebimų pokyčių – savivaldybė atsisakė savo interneto svetainės versijos rusų kalba. Rusų kalbos pasirinkimo nebeliko ir klientų eilių valdymo sistemoje.
Keičiasi ir rašytinio bendravimo tvarka. Prašymai bei skundai rusų kalba savivaldybėje nebebus priimami. Vis dėlto tai nereiškia visiško draudimo darbuotojams bendrauti šia kalba.
Savivaldybės teigimu, rusų ir kitomis Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių kalbomis žmogui prireikus informacija galės būti suteikta žodžiu. Tai priklausys nuo konkretaus darbuotojo mokamų kalbų.
Pokyčiai pasiekė ir sostinės mokyklas
Rusų kalbos vaidmuo mažinamas ir Vilniaus švietimo sistemoje. Nuo šių metų ne Europos Sąjungos valstybių piliečių vaikams pradinis ugdymas sostinėje organizuojamas tik lietuvių kalba.
Tautinių mažumų mokyklose savo ruožtu didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Savivaldybės pateikti skaičiai rodo, kad pokyčiai jau vyksta ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Per trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba Vilniuje sumažėjo nuo 181 iki 112. Savivaldybė šiuos veiksmus sieja su Užsienio kilmės gyventojų integracijos planu.
Tokia kryptis reiškia, kad lietuvių kalba vis ryškiau tampa pagrindine priemone, per kurią siekiama užsienio kilmės gyventojus įtraukti į miesto švietimo ir viešųjų paslaugų sistemą.
Prezidentas priminė konservatoriams ankstesnį balsavimą
Nors Vilniaus veiksmus G. Nausėda įvertino teigiamai, prezidentas nepraleido progos sukritikuoti sostinės mero Valdo Benkunsko atstovaujamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.
Šalies vadovas grįžo prie 2023 metų politinių ginčų, kai vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentas tuomet siūlė vienodinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomus ribojimus. Jis taip pat siekė įvesti papildomą nacionalinio saugumo priemonę bei paprastinti išduotų vizų ir leidimų gyventi atšaukimo procedūras.
Tačiau Seimas prezidento veto atmetė. Už jo atmetimą balsavo 99 parlamentarai. G. Nausėda dabar priminė, kad prie tokio rezultato reikšmingai prisidėjo konservatorių ir liberalų balsai.
„Tai, ką gi, jeigu ir buvo suprasta grėsmė ir suprasta problema, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada“, – dabartinius Vilniaus veiksmus komentavo prezidentas.
Premjeras vertinti dar neskuba
Vilniaus pasirinkimas mažinti rusų kalbos naudojimą viešosiose paslaugose vienodo politikų vertinimo kol kas nesulaukė. Premjeras Mindaugas Sinkevičius laikosi atsargesnės pozicijos.
Vyriausybės vadovas anksčiau teigė, kad dar per anksti spręsti apie savivaldybės veiksmus. Pasak jo, pirmiausia reikėtų pamatyti, ar paskelbti pokyčiai yra ilgalaikė principinė kryptis, ar daugiau komunikacinio pobūdžio žingsnis.
Prezidento pozicija šiuo klausimu gerokai kategoriškesnė. G. Nausėdos vertinimu, nepriklausomoje Lietuvoje valstybinės kalbos mokėjimo lūkestis yra natūrali gyvenimo šalyje sąlyga.
Vilniaus pasirinkta kryptis tuo pat metu rodo platesnį pokytį: miestas siekia, kad atvykusių žmonių integracija vis dažniau vyktų per lietuvių kalbą, o ilgus metus plačiai naudotos rusų kalbos vaidmuo savivaldybės paslaugose mažėtų.
