Ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas galutinai pritarė siūlymui nuo šių metų gegužės profesinį ugdymą vykdyti tik lietuvių kalba.
Už šią iniciatyvą balsavo 86 parlamentarai, pasisakiusių prieš nebuvo, o dar 2 Seimo nariai susilaikė.
Šiuo įstatymo projektu siekiama įteisinti formaliojo profesinio mokymo programų mokomąją – lietuvių – kalbą ir numatyti išimtį, kai pagal jas mokosi užsieniečiai mokiniai.
Pagal naująją tvarką profesinėse mokyklose taip pat turėtų būti užtikrinamas privalomas lietuvių kalbos mokymasis užsieniečiams, turėtų būti sudaromos sąlygos taikyti pereinamojo laikotarpio dvikalbį mokymą.
Kaip nurodoma įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte, iki šiol įstatymai nereglamentuodavo profesinio mokymo programų mokomosios kalbos, todėl pasitaiko atvejų, kai jis organizuojamas užsienio kalba.
Pagal švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, 2024–2025 mokslo metais pagal pirminio profesinio ugdymo programas Lietuvoje mokėsi apie 28,8 tūkst. mokinių, iš jų – 674 užsieniečiai. Apytiksliai 315 profesinio ugdymo mokinių mokėsi rusų kalba.
Tuo metu šiais mokslo metais pirmosios kvalifikacijos Lietuvoje siekia apie 28,6 tūkst. mokinių, iš jų 793 užsieniečiai. Pagal pateiktą informaciją, 3 profesinio ugdymo mokiniai mokosi anglų kalba, apytiksliai 370 mokinių mokosi rusų kalba.
