Nauja tendencija darbo rinkoje: žmonės renkasi saugumą, net jei darbas nebedžiugina

Vis daugiau darbuotojų renkasi likti nemėgstamame ar jau išaugusiame darbe vien todėl, kad jo keitimas atrodo per daug rizikingas. Šiam reiškiniui prigijo terminas „job hugging“ – tarsi darbo apkabinimas iš baimės, o ne iš meilės.

Skirtingai nei dažnai gyrtas „job hopping“, kai kas kelerius metus aktyviai ieškoma geresnio atlygio ir pareigų, „job hugging“ reiškia saugumo paieškas nestabiliame pasaulyje.

Ekonominis fonas ir baimė suklysti

Pastaraisiais metais pasaulio darbo rinka smarkiai pasikeitė: sulėtėjęs ekonomikos augimas, atleidimai, įšaldytas darbuotojų priėmimas, brangus būstas ir infliacija skatina atsargumą. Vis dažniau girdima istorijų apie šimtus siųstų CV ir jokio atsakymo.

Prie nesaugumo prisideda ir dirbtinis intelektas. Dalis darbuotojų bijo, kad po kelių metų jų pareigos gali būti automatizuotos, todėl dvejoja, ar verta rizikuoti ir keisti vietą dabar.

Ypač tai jaučia jaunesni žmonės. Jie į darbo rinką įžengė laikotarpiu, kai karjeros patarimai skatino dažnai šokinėti tarp darbų dėl didesnio atlygio. Tačiau šiandien jie susiduria su lėtesniu augimu ir mažesniu laisvų vietų skaičiumi.

Kokie „job hugging“ pliusai ir minusai?

Darbdavių akimis, mažesnė darbuotojų kaita yra patraukli – mažėja atrankos ir mokymų išlaidos, lengviau planuoti veiklą. Ilgiau dirbantis žmogus geriau išmano organizacijos procesus ir gali būti patikimas atramos taškas komandai.

Tačiau darbuotojui per ilgas užsibuvimas toje pačioje, nebeaugančioje pozicijoje gali virsti stagnacija. Tyrimai rodo, kad prarastas įsitraukimas ir motyvacija pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja trilijonus eurų prarasto produktyvumo.

Kai žmogus jaučiasi tik „sraigteliu mechanizme“ ir nemato, kaip galėtų gauti didesnį atlyginimą ar įvairesnes užduotis, jis rečiau imasi iniciatyvos, mažiau mokosi ir praranda pasitikėjimą savo perspektyvomis.

Kaip atpažinti, kad darbą jau „apkabinote“?

Ekspertai siūlo atkreipti dėmesį, ar darbe dar gaunate naujų įgūdžių. Jei kelerius metus atliekate tas pačias užduotis, nėra realios galimybės kilti karjeros laiptais, o darbdavys neinvestuoja į mokymus, tai ženklas, kad jūsų kompetencijos ima senti.

Dar vienas indikatorius – vidinis „aš išaugau šią rolę“ jausmas. Jei jaučiatės galintys prisiimti daugiau atsakomybės, bet organizacijoje tam nėra erdvės, verta pradėti domėtis kitomis galimybėmis.

Vis dėlto dauguma karjeros konsultantų pataria neskubėti išeiti neturint plano. Saugiausia – išlaikyti esamą darbą, tačiau tuo pat metu atnaujinti gyvenimo aprašymą, sekti rinką, gilinti įgūdžius ir siųsti paraiškas, kai atsiranda viliojančių pasiūlymų.

Tokiu atveju „job hugging“ tampa ne baime grįstu prisirišimu, o sąmoninga laikina strategija – likti ten, kur saugu šiandien, bet nuosekliai ruoštis stipresnei ir atsparesnei karjerai rytoj.