Daugelis mūsų didžiąją dienos dalį praleidžia su ausinėmis: klausomės muzikos, tinklalaidžių, dirbame nuotoliu ar kalbamės telefonu.
Tačiau tyliai auga ir kita statistika – mokslininkų vertinimu, daugiau kaip 1 milijardas jaunų suaugusiųjų pasaulyje rizikuoja patirti nuolatinį, bet išvengiamą klausos pažeidimą.
Ar kasdien dėvimos ausinės iš tiesų gali sugadinti klausą ir ką galime padaryti, kad taip nenutiktų?
Kas vyksta mūsų ausyse?
Klausą lemia tūkstančiai smulkių plaukelių ląstelių vidinėje ausyje. Gydytoja audiologė Amy Sarow aiškina, kad sveikos ląstelės stovi tiesiai, tarsi kviečių laukas, o stiprus garsas jas sulenkia.
Kartais jos atsitiesia ir atsinaujina, tačiau dažnai kartojantis galingiems garsams ar klausant per garsiai ilgą laiką, dalis plaukelių nebegrįžta į pradinę padėtį. Tuomet žala tampa negrįžtama, o natūralių gydymo būdų šiam procesui atkurti kol kas nėra.
Pavojų lemia ir garsumas, ir trukmė. Garsas matuojamas decibelais, o skalė yra logaritminė: padidinus garsą nuo 85 iki 88 decibelų, subjektyvus garsumas iš esmės padvigubėja, nors telefono ekrane tai tėra keli „laipteliai“.
Kada kasdieniai įpročiai tampa rizikingi?

Jungtinių Valstijų darbo departamentas rekomenduoja, kad 85 decibelų triukšme žmogus išbūtų ne ilgiau nei 8 valandas per dieną. Tačiau ausinėmis dažnai klausomės garsiau – ypač tuomet, kai bandome „perrėkti“ traukinio gausmą, biuro šurmulį ar gatvės triukšmą.
Gydytojai pataria pasinaudoti telefono nustatymais ir riboti didžiausią garsą iki saugesnės ribos. Jei tuomet garsas atrodo per tylus, tai ženklas, kad problema – aplinkos triukšmas, o ne jūsų ausinės.
Triukšmo slopinimas – ne triukas
Triukšmą slopinančios ausinės dažnai reklamuojamos kaip patogumo funkcija, tačiau jos atlieka ir apsauginį vaidmenį. Pasėdimo tipo ausinės mechaniškai blokuoja dalį triukšmo, o aktyvus triukšmo slopinimas su mikrofonais sukuria priešingą garso bangą ir taip panaikina žemų dažnių ūžesį.
Fizikas Luke’as Kelleris pabrėžia, kad, veikdamos tinkamai, tokios ausinės nesukuria papildomo garso, todėl būgnelis beveik nejudinamas, o plaukeliai ausyje lieka apsaugoti. Todėl nereikia brangiausio modelio – svarbu, kad ausinės bent iš dalies sumažintų aplinkos triukšmą ir leistų klausytis tyliau.
Vis dėlto aktyvus slopinimas neapsaugo nuo labai garsaus triukšmo koncerte ar statybose, kur būtinos ausų kištukai ar profesionalios apsauginės ausinės.
Matoma saulė, nematomas triukšmas
Su saule elgiamės atsargiai – naudojame kremus nuo saulės, nes matome nudegimus. O klausos pažeidimas yra tylus ir nematomas, todėl dažnai apie jį nė nesusimąstome.
Specialistai ragina ausis saugoti taip pat nuosekliai, kaip odą: riboti laiką triukšme, ausinėmis nesiklausyti maksimalia galia, rinktis triukšmą slopinančius modelius ir, prireikus, dėvėti apsaugines priemones. Kuo anksčiau šiuos įpročius įtvirtinsime, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gerą klausą visam gyvenimui.








