Mokslininkai įspėja: prekyba laukiniais gyvūnais 50 proc. didina pavojingų ligų grėsmę
Mokslininkai perspėja, kad prekyba laukiniais gyvūnais, apimanti maždaug ketvirtadalį visų žinduolių rūšių, reikšmingai didina patogenų perdavimo tarp gyvūnų ir žmonių riziką. Naujo tyrimo duomenimis, tikimybė, kad infekciniai sukėlėjai persimes žmonėms, vidutiniškai išauga apie 50 proc.
Tyrimas, publikuotas žurnale Science, paremtas 40 metų duomenų analize apie legalią ir nelegalią prekybą gyvūnais. Jį atliko mokslininkai iš Jeilio universiteto, Merilando universiteto ir Aidaho universiteto. Jie nustatė, kad laukiniai žinduoliai infekcinius sukėlėjus žmonėms perduoda apie 1,5 karto dažniau, o nelegalios prekybos operacijos šią grėsmę dar labiau sustiprina.
Vienas iš tyrimo autorių Žeromas Žipė pabrėžia, kad tiesioginis gyvūninės kilmės gaminių naudojimas, pavyzdžiui, kailio ar dramblio kaulo dirbinių, paprastai kelia labai mažą užsikrėtimo riziką. Didžiausias pavojus atsiranda anksčiau – medžioklės metu, dorojant gyvūnus ir juos transportuojant.
Mokslininkų teigimu, šios išvados verčia iš naujo įvertinti vartojimo įpročius ir požiūrį į gyvūninės kilmės produktus bei praktiką, kai laukiniai gyvūnai patenka į žmogaus aplinką.
Ypatingas dėmesys skiriamas egzotinių gyvūnų populiarumui kaip naminių augintinių. Tarp dažniau minimų rūšių – fenekai, ūdros, afrikiniai nykštukiniai ežiai, leopardinės katės ir cukriniai oposumai. Tyrėjai pažymi, kad prekyba tokiais gyvūnais prisideda prie patogenų plitimo ir gali turėti tiesioginių pasekmių žmonių sveikatai.
„Kaip mus išmokė COVID, ši veikla gali sukelti epidemijas ir pandemijas. Panašių atvejų būta ir anksčiau – pavyzdžiui, 2003 metais fiksuotas beždžionių raupų protrūkis, siejamas su egzotinių gyvūnų prekyba“, – teigiama straipsnyje.
Pasak mokslininkų, net jei rizika ne visada pasireiškia iš karto, pats egzotinių gyvūnų paklausos faktas skatina prekybą, o kartu ir infekcijų plitimo grandines.
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – rizika didėja proporcingai tam, kiek ilgai konkreti rūšis dalyvauja prekyboje. Vidutiniškai kas 10 metų, kai rūšis išlieka rinkoje, atsiranda dar vienas žmogui bendras patogenas. Tai rodo, kad kontaktų tarp žmonių ir gyvūnų skaičius yra esminis veiksnys infekcijų perdavimui.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad dabartinės biologinio saugumo sistemos dažniau orientuotos į rūšių apsaugą, o ne į infekcijų plitimo prevenciją. Dėl to raginama peržiūrėti laukinių gyvūnų prekybos kontrolės priemones ir stiprinti biostebėsenos sistemas.
Mokslininkų nuomone, šio darbo rezultatai padės geriau suprasti šeimininkų ir patogenų sąveiką bei prisidės prie būsimų epidemijų prevencijos.
Bendra išvada – prekybos laukiniais gyvūnais mažinimas ir atsisakymas laikyti egzotinius augintinius galėtų reikšmingai sumažinti rizikas pasaulinei visuomenės sveikatai.
Primename, kad anksčiau buvo skelbta apie kitą reiškinį – dėl maisto stygiaus kai kurios antys pradeda elgtis agresyviai ir net rodyti kanibalizmo požymius. Tyrėjų teigimu, kylanti temperatūra keičia vandens telkinių ekosistemas ir gali paskatinti paukščius pulti jauniklius, juos praryti ar lesioti.
Ekologus ypač sukrėtė atvejis, kai trys laukinės kryklės buvo pastebėtos ėdančios kitos paukščių rūšies jauniklius. Incidentas buvo įvardytas kaip šiurpus, o toks elgesys – kaip sąmoningas ir pasikartojantis plėšrumas.
