Mokslininkai įspėja: lėta žarnyno veikla gali būti rimtų smegenų ligų pranašas
Ar žarnynas veikia „greituoju režimu“, ar maistas ir išmatos keliauja lėtai, gali turėti kur kas didesnę reikšmę sveikatai, nei daugeliui atrodo iš pirmo žvilgsnio.
2023 m. apžvalgoje, sujungusioje dešimčių tyrimų duomenis, nustatyta, kad žmonių, kurių žarnyno turinys juda greitai, ir tų, kurių tranzitas lėtas, žarnyno mikrobioma skiriasi iš esmės. Kadangi žarnyno mikrobioma glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle, tokie skirtumai gali paaiškinti iki šiol neįvertintas sveikatos rizikas.
Ypač pabrėžiama, kad lėtas tranzitas ir vidurių užkietėjimas siejami su metaboliniais ir uždegiminiais sutrikimais, taip pat kai kuriais neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, Parkinsono liga. Mokslininkai mano, kad geriau supratus, kokie mikrobiomos profiliai būdingi skirtingam žarnyno tranzito laikui, ateityje būtų galima tiksliau kurti šių būklių valdymo ir gydymo strategijas.
„Atsižvelgdami į skirtumus tarp žmonių ir to paties žmogaus organizme kintantį žarnyno tranzito laiką, galime geriau suprasti mitybos ir mikrobiotos sąveiką bei su ligomis susijusius mikrobiomos požymius“, – rašo tyrėjų komanda, vadovaujama Kopenhagos universiteto mitybos specialistų Nicolos Procházkovos ir Henriko Roagerio.
„Apskritai, norint aiškiau suprasti žarnyno mikrobiomos įvairovę sveikatos ir ligų kontekste, būtina geriau perprasti sudėtingas, dvikryptes sąveikas tarp mikrobiotos ir tranzito laiko“, – priduria autoriai.
Žinoma, kad žarnyno mikrobioma – tiek jos sudėtis, tiek aktyvumas – yra svarbi sveikatai. Jai įtaką daro įvairūs veiksniai: fizinis aktyvumas, mityba, taip pat skirtingos ligos. Vis dėlto Procházkova ir kolegos kėlė klausimą, ar nepraleidžiame paprasto, bet reikšmingo dalyko – kiek laiko mikroorganizmams tenka „būti kartu“ su žarnyno turiniu, kol šis pasišalina iš organizmo.
Komanda rėmėsi anksčiau publikuotais tyrimais, kuriuose vertintas dalyvių žarnyno tranzito laikas, išmatų konsistencija (kaip netiesioginis tranzito rodiklis), mityba, mikrobiomos sudėtis ir mikroorganizmų gaminami metabolitai. Į analizę pateko tyrimai, apėmę tūkstančius dalyvių – tiek sveikų žmonių, tiek sergančių, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo ar turinčių kepenų cirozę.
Žarnyno tranzito laiką nustatyti ne visada paprasta vien tik fiksuojant tuštinimosi dažnį. Kai kuriuose tyrimuose naudojamos nuryjamos kapsulės su jutikliais, fiksuojančiais kelionę virškinamuoju traktu. Kitas būdas – „Bristolio išmatų skalė“, vizualinė diagnostikos priemonė, skirstanti išmatas pagal konsistenciją: nuo kietų, į akmenukus panašių gabalėlių (ilgas tranzitas) iki vandeningos masės (trumpas tranzitas). Kai kur vertinama ir tai, per kiek laiko pasišalina su maistu suvartoti žymekliai, pavyzdžiui, mėlynas dažiklis ar kukurūzų grūdai.
Visų šių metodų tikslas tas pats – įvertinti, kiek laiko maisto turinys užsibūna storojoje žarnoje. Kuo ilgiau jis ten išlieka, tuo daugiau laiko bakterijos turi fermentuoti turinį, keisti terpės rūgštingumą ir gaminti metabolitus, kurie įvairiais būdais gali veikti organizmo sveikatą.
Analizės rezultatai parodė ryškius skirtumus: žmonių, kurių tranzitas greitas, mikrobioma stipriai skyrėsi nuo tų, kurių tranzitas lėtas. Be to, įtraukus tranzito laiką į duomenų vertinimą, mikrobiotos ypatumus pavyko prognozuoti tiksliau, nei remiantis vien mityba.
Nustatyta ir tendencija, kad greitam tranzitui dažniau būdinga mikrobioma, kurioje vyrauja sparčiau augančios rūšys, geriau prisitaikiusios prie daug angliavandenių ir mažai riebalų turinčios mitybos. Lėtesnio tranzito atvejais kartais dominavo rūšys, kurios geriau „jaučiasi“ aplinkoje, kurioje daugiau baltymų.
Abu kraštutinumai – tiek labai greitas, tiek labai lėtas judėjimas – buvo siejami su mažesne žarnyno mikrobiomos įvairove, palyginti su žmonėmis, kurių tranzitas vidutinis. Tai leidžia manyti, kad itin greita arba itin lėta žarnyno terpė sudaro sąlygas įsigalėti labiau „specializuotoms“ rūšims.
Tyrėjai pažymi, kad tai gali sukurti savotišką grįžtamąjį ryšį: konkrečioje aplinkoje dominuojančios bakterijos išskiria metabolitus, kurie padeda palaikyti tą pačią būseną.
Apibendrindami autoriai teigia, kad žarnyno tranzito laikas yra nepelnytai nuvertintas rodiklis, galintis padėti geriau suprasti žarnyno veiklą, jo ryšį su bendra sveikata ir tai, kaip žmonės reaguoja į skirtingas intervencijas, įskaitant probiotikus.
Tokie duomenys taip pat gali paaiškinti, kodėl tie patys patarimai, skirti „gerai žarnyno sveikatai“, ne visiems veikia vienodai. Du žmonės gali suvalgyti identišką patiekalą, tačiau rezultatai gali skirtis vien dėl to, kad jų žarnyno ritmas – skirtingas.
Manoma, kad tranzito laikas gali daryti įtaką ir tam, kaip organizmas reaguoja į probiotikus, kai kuriuos papildus ar vaistus, kurie sąveikauja su žarnynu. Todėl individualaus žarnyno ritmo atpažinimas ateityje galėtų padėti tiksliau pritaikyti mitybos rekomendacijas ir gydymą konkrečiam žmogui.
„Įtraukdami žarnyno tranzito laiko matavimus į su mikrobioma susijusius tyrimus, galime geriau suprasti ryšius tarp žarnyno mikrobiomos, mitybos ir ligų“, – rašo mokslininkai.
„Tokios įžvalgos gali būti svarbios kelių ligų – tiek žarnyne, tiek už jo ribų – prevencijai, diagnostikai ir gydymui viso gyvenimo laikotarpiu“, – pabrėžiama publikacijoje.
Tyrimas 2023 m. publikuotas žurnale Gut.
