Medikai viliasi proveržio: individualios vėžio vakcinos gali pakeisti kovą su šia liga

Anglijoje pradedama viena ambicingiausių kovos su onkologinėmis ligomis programų – tūkstančiai pacientų bus pakviesti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose išbandomos individualiai pritaikytos vėžio vakcinos. Nacionalinė sveikatos tarnyba kuria naują sistemą, leisiančią greitai atrinkti tinkamus pacientus ir sujungti juos su tyrimais visoje šalyje.

Pirmieji bandymai jau prasidėjo, o medikai tai vadina potencialia nauja era vėžio gydyme. Kol kas tai dar nėra įprastas gydymo metodas, tačiau lūkesčiai – itin dideli.

Paciento istorija iš Birmingamo

Vienas pirmųjų šios naujos terapijos dalyvių – žarnyno vėžiu sirgęs Elliot iš Anglijos. Jam buvo atlikta operacija ir chemoterapija, tačiau kraujo tyrimai parodė, kad organizme vis dar cirkuliuoja vėžinių ląstelių DNR fragmentai. Tai reiškia didesnę ligos atsinaujinimo riziką.

Todėl Elliot sutiko dalyvauti Birmingamo Karalienės Elžbietos ligoninėje vykstančiame individualios mRNR vakcinos nuo žarnyno vėžio tyrime. Vakcina specialiai jam sukurta Vokietijoje, farmacijos bendrovėje „BioNTech“, ir per tyrimą jis gali gauti iki 15 dozių.

„Aš jaučiuosi susijaudinęs ir viltingas. Jei tai pasiteisins, tai bus medicinos proveržis“, – sakė Elliot.

Kaip veikia individuali vėžio vakcina

Šios vakcinos kuriamos naudojant tą pačią mRNR technologiją, kuri išpopuliarėjo per COVID–19 pandemiją. Iš paciento pašalintas auglys yra išsamiai ištiriamas, nustatomi tik jo vėžiui būdingi baltymai ir genetiniai pakitimai. Pagal šiuos duomenis sukuriama mRNR vakcina.

Patekus į organizmą, mRNR molekulės nurodo žmogaus ląstelėms trumpam gaminti tuos specifinius vėžinius baltymus. Taip tikimasi „išmokyti“ imuninę sistemą atpažinti ir sunaikinti likusias vėžio ląsteles, kurios po operacijos ar chemoterapijos dar gali būti pasislėpusios organizme.

Pasak gydytojų, ankstyvi tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad tokie skiepai iš tiesų gali atnaujinti imuninės sistemos gebėjimą pamatyti vėžio ląsteles, kurios paprastai sugeba „pasislėpti nuo radarų“.

Nauja sistema ir plėtros planai

NHS nacionalinis vėžio srities vadovas Peteris Johnsonas aiškina, kad vienas didžiausių iššūkių – greitis. Iš operacijos metu paimto naviko reikia skubiai išskirti DNR, ištirti visus mutacijų derinius ir šią informaciją paversti vakcina. Visa tai turi būti atlikta dar prieš galimą ligos atsinaujinimą.

„Viena svarbiausių užduočių – sutvarkyti visą kelią nuo naviko paėmimo operacinėje iki parengtos vakcinos. Tam ir sukurtas vėžio vakcinų starto projektas, kuris padeda standartizuoti mėginių apdorojimą skirtingose ligoninėse“, – sakė Peteris Johnsonas.

Šiuo metu pagrindinis klinikinis tyrimas vykdomas žarnyno vėžiu sirgusiems pacientams po operacijos, tačiau planuojama plėtra ir į kitas ligos formas. Tarp kandidatų minimi plaučių, šlapimo pūslės, kai kurie krūties ir kiti navikai, kuriems jau dabar taikomi imuninės sistemos stiprinimo gydymo būdai.

NHS tikslas – sukurti tokią infrastruktūrą, kad sėkmės atveju individualios vėžio vakcinos galėtų būti greitai įtrauktos į įprastą gydymo praktiką ir pasiektų kuo daugiau pacientų visoje Anglijoje.

Ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai yra tyrimai, o ne plačiai taikomas gydymas, todėl būtina išlaukti galutinių rezultatų. Tačiau jei jie pasitvirtins, personalizuotos mRNR vakcinos gali tapti vienu svarbiausių šio dešimtmečio žingsnių kovoje su vėžiu.