Kainų augimas Lietuvoje išlieka vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Liepą metinė infliacija šalyje pasiekė 5,4 proc. – aukštesnis rodiklis tarp visų Bendrijos valstybių užfiksuotas tik Rumunijoje.
Naujausi „Eurostato“ duomenys taip pat rodo nemažą atotrūkį nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio. Visoje Bendrijoje metinė infliacija liepą sudarė 3 proc., o euro zonoje siekė 2,9 proc.
Palyginti su praėjusių metų liepa, kainų augimas Lietuvoje gerokai paspartėjo. Tuo metu metinė infliacija šalyje siekė 3,4 proc., tad per metus rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais.
Lietuvą aplenkė tik Rumunija
„Eurostato“ paskelbtais duomenimis, liepą Lietuvoje užfiksuota 5,4 proc. metinė infliacija. Pagal šį rodiklį šalis atsidūrė antroje vietoje visoje Europos Sąjungoje.
Dar sparčiau kainos kilo tik Rumunijoje, kur metinė infliacija pasiekė 8,2 proc. Gerokai nuo Lietuvos atsilikusiose Kipre ir Bulgarijoje ji sudarė po 4,4 proc.
Skirtumas tarp Lietuvos ir bendro euro zonos rodiklio taip pat išlieka ryškus. Euro zonos valstybėse metinė infliacija liepą vidutiniškai siekė 2,9 proc. – 2,5 procentinio punkto mažiau nei Lietuvoje.
Visoje Europos Sąjungoje kainų augimo tempas buvo labai panašus. Čia metinė infliacija liepą sudarė 3 proc., taigi Lietuvos rodiklis buvo 2,4 procentinio punkto didesnis.
Kai kuriose Europos šalyse kainos kilo gerokai lėčiau
Kitoje lentelės pusėje atsidūrė valstybės, kuriose metinis kainų augimas išliko itin nedidelis. Mažiausia infliacija liepą užfiksuota Švedijoje – vos 0,3 proc.
Čekijoje metinė infliacija siekė 1,3 proc., o Danijoje ir Vengrijoje – po 1,6 proc. Tai reiškia, kad Lietuvos metinis kainų augimo tempas buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei pastarosiose dviejose valstybėse.
Vis dėlto per vieną mėnesį kainos Lietuvoje keitėsi palyginti nedaug. Liepą, palyginti su birželiu, mėnesio infliacija šalyje sudarė vos 0,1 proc.
Šis rodiklis leidžia atskirti du skirtingus procesus: metinė infliacija parodo kainų pokytį per dvylika mėnesių, o mėnesio rodiklis – kaip kainų lygis pasikeitė nuo birželio iki liepos.
Infliacija euro zonoje taip pat paspartėjo
Kainų augimas liepą kiek paspartėjo ir visoje euro zonoje. Birželį metinė infliacija čia sudarė 2,8 proc., o po mėnesio pakilo iki 2,9 proc.
Dar ryškesnis skirtumas matomas lyginant su ankstesniais metais. Praėjusių metų liepą euro zonos metinė infliacija siekė 2 proc., taigi per metus ji padidėjo 0,9 procentinio punkto.
Panaši kryptis fiksuota visoje Europos Sąjungoje. Birželį metinė infliacija siekė 2,9 proc., liepą – jau 3 proc. Praėjusių metų liepą šis rodiklis buvo 2,4 proc.
Lietuvoje metinio kainų augimo paspartėjimas buvo gerokai ryškesnis. Praėjusių metų liepą infliacija siekė 3,4 proc., o šių metų liepą – jau 5,4 proc.
Kas labiausiai augino kainas euro zonoje?
„Eurostatas“ išskiria kelias prekių ir paslaugų grupes, kurios liepą turėjo didžiausią teigiamą įtaką metinei euro zonos infliacijai.
Didžiausias poveikis teko paslaugoms – jos prie bendro metinės infliacijos rodiklio prisidėjo 1,55 procentinio punkto. Tai buvo svarbiausias kainų augimą palaikęs veiksnys.
Reikšmingą poveikį turėjo ir energijos kainos, kurių indėlis sudarė 0,94 procentinio punkto. Neenergetinių pramoninių prekių poveikis siekė 0,23 procentinio punkto.
Tokį pat – 0,23 procentinio punkto – poveikį turėjo maisto, alkoholio ir tabako grupė. Bendra šių kategorijų įtaka rodo, kad infliaciją euro zonoje skatino keli skirtingi kainų komponentai.
Lietuvos situacija bendrame Europos kontekste išsiskiria tuo, kad šalies metinė infliacija gerokai viršija tiek euro zonos, tiek visos Europos Sąjungos vidurkį. Liepos duomenimis, aukštesnis kainų augimo tempas fiksuotas vienintelėje Bendrijos valstybėje – Rumunijoje.
