Ar kada susimąstėte, kas iš tiesų padarytų jus laimingus? Didesnis atlyginimas, naujas automobilis, didesnis būstas ar laukta karjeros pergalė? Daugelis mano, kad laimė ateina pasiekus svarbų tikslą, tačiau vis daugiau tyrimų ir praktikos rodo priešingai – ilgalaikė laimė glaudžiai susijusi su dėkingumu.
Katalikų vienuolis ir mąstytojas Davidas Steindl-Rastas teigia, kad laimingi tampa tie, kurie išmoksta gyventi dėkingai kiekvieną dieną, o ne tik tuomet, kai gyvenimas palankus. Svarbiausia – ne tai, ką turime, o kaip į tai žiūrime.
Ar laimė sukelia dėkingumą?
Dažnas įsitikinęs, kad pirmiausia turi pasisekti, o dėkingumas atsiras savaime. Vis dėlto Steindl-Rastas atkreipia dėmesį, kad pažįstame žmonių, kurie turi beveik viską, ko galėtų norėti, tačiau vis tiek jaučiasi nelaimingi ir nuolat nori daugiau.
Kita vertus, matome ir tokių, kuriuos lydi rimti iššūkiai, ligos ar netektys, tačiau jie skleidžia vidinę ramybę ir džiaugsmą. Pasak vienuolio, taip yra todėl, kad jie moka būti dėkingi už tai, kas vis dar duota, net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Dovana vardu „šis momentas“
Dėkingumas, anot Steindl-Rasto, gimsta tada, kai suvokiame, jog mums duota kažkas vertinga ir tikrai dovanota, o ne savaime priklausanti. Tokia dovana – kiekviena mums skirta akimirka, kurią gauname be jokių garantijų, kad bus kita.
Tačiau dėkingumas nereiškia, kad turime džiaugtis bet kokiu skausmu. Negalime būti dėkingi už karą, smurtą, išnaudojimą ar mylimo žmogaus netektį. Tačiau net ir tokiuose momentuose galime ieškoti, kokią galimybę jie atveria: pasirūpinti kitu, ginti silpnesnį, keisti neteisybę arba tiesiog išlikti žmogiški.
Trijų žingsnių praktika: sustok, pasižiūrėk, eik
Norint dėkingumą paversti kasdieniu įpročiu, Steindl-Rastas siūlo paprastą formulę: „Sustok. Pasižiūrėk. Eik.“ Pirmiausia – sustok. Šiuolaikinis gyvenimas mus verčia skubėti, todėl sąmoningai reikalingi „stop“ ženklai: kvėpavimo pauzė, pasivaikščiojimas be telefono, trumpa tylos minutė.
Tada – pasižiūrėk. Atverk akis, ausis, uoslę ir protą tam, kas vyksta dabar. Pastebėk paprastus dalykus: šviesą, orą, artimųjų buvimą, galimybę mokytis ar padėti kitam. Būtent šis sąmoningas matymas paverčia kasdienybę dovana, o ne savaime suprantamu fonu.
Trečias žingsnis – eik. Dėkingumas nėra vien vidinis jausmas, jis kviečia veikti. Pamatęs galimybę, imkis to, ką gali padaryti šią akimirką: paskambinti vienišam žmogui, pagirti, pasidalyti, atsisakyti nereikalingo pykčio. Nedideli veiksmai kuria vidinį pasitenkinimą ir stiprina ryšius su kitais.
Kaip dėkingumas keičia visuomenę
Psichologiniai tyrimai rodo, kad dėkingumą praktikuojantys žmonės patiria mažiau streso, geriau miega ir jaučiasi laimingesni. Steindl-Rastas pabrėžia ir platesnį poveikį: dėkingas žmogus mažiau vadovaujasi baime ir stygiaus jausmu, todėl tampa mažiau agresyvus, labiau linkęs dalytis ir bendradarbiauti.
Tokios nuostatos keičia ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir santykius darbe, bendruomenėse, šeimose. Mažesnė įtampa, daugiau pasitikėjimo ir pagarba skirtumams kuria brandesnę, ramesnę visuomenę. O pradžia paprasta – nors kelis kartus per dieną sąmoningai sustoti, apsidairyti ir paklausti savęs: už ką šią akimirką galiu būti dėkingas.
