Kodėl vieni sensta lėčiau nei kiti? Mokslininkai nustatė, kas biologinį amžių keičia labiausiai

Maisto papildų, kosmetikos ir socialinių tinklų pažadų fone dažnai pamirštama tai, kas senėjimą veikia labiausiai: kasdienė mityba ir fizinis aktyvumas. Naujesni duomenys rodo, kad šie du įpročiai siejasi su lėtesniu biologiniu senėjimu, o jų derinys gali turėti papildomos naudos.

Biologinis senėjimas skiriasi nuo to, ką matome veidrodyje. Jis apima ląstelių lygmens pokyčius, kurie ilgainiui veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, medžiagų apykaitą, imunitetą bei bendrą organizmo atsparumą. Nors genetikos nepakeisime, gyvenimo būdo veiksnius galime koreguoti.

Kaip buvo vertintas senėjimas?

Ryšį tarp mitybos, fizinio aktyvumo ir biologinio senėjimo mokslininkai nagrinėjo remdamiesi ilgalaikio Suomijos projekto Young Finns Study duomenimis. Analizei atrinkti 1 039 dalyviai, kurių sveikatos rodikliai vertinti septynerius metus.

Biologinis amžius nustatytas pasitelkiant epigenetinius laikrodžius, tai yra DNR metilinimo pokyčius atspindinčius biomarkerius iš kraujo mėginių. Mėginiai rinkti 2011 metais ir 2018 metais, o tai leido įvertinti, kaip kito biologinio senėjimo tempas.

Mitybos kokybė vertinta pagal kelis indeksus, apimančius skirtingas sveikos mitybos rekomendacijas. Fizinis aktyvumas nustatytas pagal dalyvių atsakymus apie judėjimo dažnį, intensyvumą ir treniruočių trukmę.

Ką parodė rezultatai?

Rezultatai patvirtino bendrą kryptį: geresnė mitybos kokybė siejosi su lėtesniu epigenetiniu senėjimu, tai yra biologiškai jaunesniu organizmu, palyginti su kalendoriniu amžiumi. Vis dėlto ryšys buvo vidutinio stiprumo, todėl pabrėžiama, kad senėjimą lemia daug veiksnių.

Įdomiausia dalis buvo susijusi su mitybos ir judėjimo sąveika. Žmonėms, kurie buvo mažiau fiziškai aktyvūs, aukštesnė mitybos kokybė aiškiau siejosi su lėtesniu biologiniu senėjimu, tarsi iš dalies kompensuodama sėslumą.

Tuo metu fiziškai aktyvesni dalyviai turėjo palankesnius biologinio senėjimo rodiklius nepriklausomai nuo to, ar jų mityba buvo ideali. Tai rodo, kad reguliarus judėjimas gali sumažinti ne visai subalansuotos mitybos žalą, nors tai nereiškia, kad mitybos galima nepaisyti.

Kaip tai pritaikyti kasdien?

Praktinė žinia paprasta: nebūtina ieškoti vienos tobulos dietos ar staiga kardinaliai keisti gyvenimo. Svarbiausia nuosekliai gerinti bendrą mitybos kokybę ir didinti kasdienį judėjimą, nes abu įpročiai veikia skirtingais keliais.

Mitybos modeliai, kurie tyrimuose dažniausiai siejami su geresniais rezultatais, paprastai turi bendrą vardiklį: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir nesočiųjų riebalų, mažiau perdirbtų produktų, raudonos mėsos bei sočiųjų riebalų. Vertingiau ne vienas „stebuklingas“ produktas, o viso raciono kryptis.

Judėjimui svarbiausia reguliarumas, o ne vien intensyvios treniruotės. Tarptautinės gairės suaugusiesiems paprastai rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę, o daliai žmonių realiausias startas yra kasdienis ėjimas ir laipsniškai didinamas krūvis.

Galiausiai mokslininkai primena, kad mityba ir fizinis aktyvumas nėra vieninteliai veiksniai. Miegas, streso valdymas, žalingų įpročių atsisakymas ir lėtinių ligų kontrolė taip pat prisideda prie to, kaip greitai sensta organizmas.