Kas vyksta organizme kasdien vaikštant: pokyčiai prasideda jau po keliolikos minučių

Daug valandų sėdime prie darbo stalo, automobilyje ar ant sofos, tarsi brangią, judėti sukurtą mašiną būtume palikę rūdyti garaže. Vis dėlto vienas paprasčiausių judėjimo būdų – kasdienis ėjimas – gali iš esmės pakeisti tai, kaip senstame ir jaučiamės.

Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus ėjimas veikia ne tik svorį ar nuotaiką. Jis įjungia gilius medžiagų apykaitos, smegenų ir hormonų procesus, kurie pradeda veikti jau po keliolikos minučių.

Kas vyksta pirmosiomis minutėmis?

Vos atsistojus ir pradėjus eiti, į darbą įsijungia didžiausi raumenys – kojų ir sėdmenų. Jų susitraukimai atkuria fermento lipoproteinlipazės gamybą, kuris tarsi „išsiurbia“ riebalus iš kraujo ir padeda palaikyti sveiką cholesterolio pusiausvyrą.

Per pirmas 10–15 minučių pagerėja kraujotaka, šiek tiek pakyla pulsas, išsiplečia kraujagyslės. Raumenys pradeda aktyviau naudoti gliukozę, todėl po valgio ėjimas padeda išvengti staigių cukraus šuolių ir mažina antro tipo diabeto riziką.

Hormonai, smegenys ir sąnariai

Apie 20–30 minutę organizmas pradeda atsakyti hormonų lygiu. Mažėja streso hormono kortizolio koncentracija, stabilizuojasi adrenalinas, o tai siejama ir su geresniu testosterono balansu, ypač vyrams.

Tuo pačiu metu smegenyse daugėja baltymo BDNF, kuris skatina naujų nervinių ląstelių ir jungčių susidarymą, ypač hipokampe – srityje, atsakingoje už atmintį ir emocijų reguliaciją. Ilgainiui tai siejama su mažesne demencijos ir depresijos rizika.

Ėjimas veikia ir sąnarius. Kelio ir klubo kremzlė neturi savo kraujagyslių, todėl maitinama sinoviniu skysčiu, kuris įsispaudžia ir įsigeria kiekvieno žingsnio metu. Reguliarus ėjimas veikia kaip siurblys – tiekia maistines medžiagas ir šalina atliekas, taip lėtindamas kremzlės dėvėjimąsi.

Širdis, imunitetas ir ilgaamžiškumas

Ilgiau vaikštant, stiprėja širdies ir kraujagyslių sistema. Dėl didesnio kraujo tekėjimo endotelis išskiria azoto oksidą, kuris plečia kraujagysles ir mažina kraujo spaudimą. Tyrimai rodo, kad reguliariai vaikštant galima reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Aktyvūs raumenys judina ir limfinę sistemą, kuri neturi savo „širdies“. Ėjimo metu limfa geriau cirkuliuoja, o imuninės ląstelės greičiau pasiekia vietas, kur jų reikia, todėl organizmas efektyviau kovoja su infekcijomis.

Galiausiai ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vidutinis, bet reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip kasdienis ėjimas, siejamas su ilgesniais telomerais – chromosomų „galais“, kurių trumpėjimas laikomas vienu iš biologinio senėjimo žymenų.

Tam nereikia sporto klubo ar brangios įrangos – pakanka 20–40 minučių ėjimo daugumai savaitės dienų. Po metų tai jau bus šimtai pasivaikščiojimų, kurie gali reikšmingai pakeisti jūsų širdį, smegenis ir savijautą.