Kodėl naujuose automobiliuose tiek daug ekranų? Tikroji priežastis nustebins ne vieną vairuotoją

Šiuolaikinių automobilių salonuose tapo sunku išvengti ekranų. Centrinė konsolė dažnai primena planšetinį kompiuterį, o tradicinį prietaisų skydelį pakeičia dar vienas skaitmeninis ekranas. Nors daugelis vairuotojų tam nepritarė ir ilgisi fizinių mygtukų, dideli ekranai tapo industrijos standartu.

Kas nutiko ir kodėl ši tendencija tokia atkakli? Atsakymas paprastas, bet nemaloniai žemiškas – tai pinigai ir gamybos efektyvumas.

Ekranai iš prabangos virto standartu

Pirmieji ekranai automobiliuose pasirodė dar devintajame dešimtmetyje. 1986 metais „Buick Riviera“ turėjo lietiminį CRT ekraną, skirtą radijui, klimatui ir diagnostikai. Vairuotojai jį laikė pernelyg sudėtingu, todėl idėja greitai buvo palaidota.

Situacija pasikeitė po 2000 metų, kai ekranas tapo prabangos ženklu. 2001 metais pristatytas „BMW 7 serijos“ iDrive atvėrė kelią valdymui per centrinį ekraną. Tuo pat metu vis labiau populiarėjo nešiojami GPS įrenginiai, o gamintojai suprato, kad žmonės nori navigacijos ir žemėlapių integracijos tiesiai iš salono.

Kritinis lūžis: pigesni ekranai ir Tesla pavyzdys

Maždaug nuo 2000 metų vidurio sparčiai pigo LED ekranų gamyba. Tai, kas anksčiau buvo brangus televizorius, tapo masiniu ir labai pigiu produktu. Kiekvienas papildomas mygtukas reikalauja atskiro mechanizmo, laidų ir skirtingų panelių versijų skirtingoms komplektacijoms.

Tuo metu, po 2008 metų krizės, automobilių pramonė buvo priversta drastiškai taupyti. Vienas didelis ekranas, per kurį galima suvaldyti daugelį funkcijų, pasirodė pigesnis ir lankstesnis sprendimas nei keliolika fizinių jungiklių.

Didžiulę įtaką turėjo ir 2012 metais pristatytas „Tesla Model S“ su vertikaliu 17 colių ekranu ir beveik be mygtukų. Gamintojai pamatė, kad tokia salono architektūra siejama su „ateitimi“, o tuo pačiu gerokai supaprastina gamybą.

Išmanieji telefonai, CarPlay ir nauji verslo modeliai

Svarbų vaidmenį suvaidino ir išmaniųjų telefonų revoliucija. Vairuotojai ėmė reikalauti, kad automobiliai „susikalbėtų“ su jų telefonais, todėl 2015 metais pasirodžiusios „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ sistemos tapo milžiniška sėkme.

Gamintojams tai suteikė laiko tobulinti savo operacines sistemas, o kartu – naujų pajamų galimybių. Skaitmenizuotas funkcijas lengva riboti programiškai ir siūlyti kaip papildomus ar net prenumeruojamus priedus. Ekranas čia tampa vartais į mokamas paslaugas ir nuotolinius atnaujinimus.

Saugumas, nuovargis ir galimas posūkis atgal

Paradoksalu, bet privalomi atbulinės eigos vaizdo kamerų reikalavimai nuo 2018 metų pavertė bent vieną ekraną privalomu visiems naujiems automobiliams. Nuo tada gamintojai dar labiau ėmė krauti į jį papildomas funkcijas, argumentuodami paprastumu ir modernumu.

Vis dėlto augantis ekranų skaičius kelia saugumo klausimų. Lietiminio ekrano neįmanoma valdyti vien iš atminties, žvilgsnis dažniau nukrypsta nuo kelio, o kliautis sudėtingais meniu vairuojant pavojinga. Dėl to dalis gamintojų, pavyzdžiui, „Hyundai“ ar „Volkswagen“, jau atvirai žada grąžinti daugiau fizinių mygtukų.

Ekspertai pastebi ir kitą tendenciją – nostalgiją analoginiams prietaisų skydeliams. Aukščiausios klasės markės, tokios kaip „Bugatti“ ar kai kurie „Bentley“ modeliai, pabrėžia klasikinio spidometro estetiką ir ryškų erdvinį dizainą, kurio paprastas ekranas neatkuria.

Greičiausiai ekranai automobiliuose niekur nedings, tačiau vis dažniau bus ieškoma kompromiso: didelis, bet aiškus ekranas pagrindinėms funkcijoms ir kartu grįžtantys fiziniai mygtukai tam, ką vairuotojai nori pajusti pirštais, o ne meniu gilumoje.