Kodėl Korėja buvo padalyta į dvi valstybes? Vienas sprendimas pakeitė milijonų žmonių likimus

Šiaurės ir Pietų Korėja šiandien siejasi su branduoline įtampa, uždara diktatūra ir modernia demokratija. Tačiau didžiąją istorijos dalį tai buvo viena valstybė, turėjusi bendrą kalbą, kultūrą ir valdovų dinastijas. Suprasti, kodėl Korėja suskilo, reiškia pažvelgti į XIX ir XX amžiaus geopolitines kovas Rytų Azijoje.

Korėjos suskaldymas nebuvo pačių korėjiečių pasirinkimas. Tai buvo didžiųjų valstybių sprendimas, priimtas be korėjiečių balso ir palikęs iki šiol jaučiamas pasekmes milijonams žmonių.

Imperijų varžybos dėl Korėjos

Ilgą laiką Korėja buvo Kinijos įtakos zonoje ir formaliai laikyta jos vasaline valstybe. XIX amžiuje į regioną ėmė veržtis modernizuota Japonija ir Rusijos imperija, o Korėjos elitas dvejojo tarp izoliacijos ir atsivėrimo Vakarams.

Po Pirmojo Kinijos ir Japonijos karo bei Rusijos ir Japonijos karo tapo aišku, kad pagrindine regiono jėga tampa Japonija. 1910 metais ji aneksavo Korėjos pusiasalį ir pavertė jį kolonija. Milijonai korėjiečių patyrė diskriminaciją, priverstinį darbą ir intensyvią japonizaciją.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir suskirstymas

Japoniškajai imperijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare, atsirado klausimas, kas perims valdymą Korėjoje. JAV ir Sovietų Sąjunga, tuo metu dar formaliai sąjungininkės, pusiasalį padalijo pagal 38-ąją lygiagretę.

Šiaurę užėmė sovietų kariuomenė, pietus – amerikiečių pajėgos. Korėjiečių niekas neklausė, ar jie sutinka su tokiu sprendimu. Abi pusės planavo laikiną administravimą, bet auganti įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos greitai iš šio „laikinumo“ pavertė nuolatinį suskaldymą.

Šaltasis karas ir Korėjos karas

1948 metais abiejose pusiasalio dalyse atsirado atskiros valstybės – komunistinė Šiaurės Korėja su Kim Il Sungu priešakyje ir antikomunistinė Pietų Korėja, vadovaujama Syngmano Rhee. Kiekvienas režimas skelbėsi esąs vienintelė teisėta visos Korėjos valdžia.

1950 metais Šiaurė įsiveržė į Pietus, tikėdamasi suvienyti šalį jėga. Prasidėjo trejus metus trukęs Korėjos karas, kuriame dalyvavo Jungtinių Tautų pajėgos, vadovaujamos JAV, ir Kinijos kariuomenė Šiaurės pusėje. Žuvo apie 3 milijonus žmonių.

1953 metais pasirašyta paliaubų sutartis atkūrė sieną ties 38-ąja lygiagrete ir sukūrė demilitarizuotą zoną. Taikos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, todėl teisiškai karas iki šiol nėra formaliai užbaigtas.

Skirtingi keliai ir neišspręsta padala

Po karo Pietų Korėja, remiama JAV, pasirinko kapitalistinį vystymosi kelią ir ilgainiui tapo viena turtingiausių Azijos ekonomikų. Šiaurės Korėja virto uždaru, dinastiniu komunistiniu režimu, kuriame dominuoja asmens kultas ir karinis prioritetas.

Milijonai šeimų liko atskirtos skirtingose sienos pusėse. Periodiškos viršūnių susitikimų bangos ir simboliniai gestai suteikia vilties, tačiau branduolinių ginklų programa, sankcijos ir nepasitikėjimas iki šiol neleidžia kalbėti apie realų suvienijimą.

Korėjos suskaldymas yra klasikinis pavyzdys, kaip didžiųjų galių sprendimai per kelias dienas gali nulemti mažesnės tautos likimą kelioms kartoms į priekį.