Kodėl JAV beveik pusę amžiaus nestatė naujų naftos perdirbimo gamyklų? Atsakymas slypi ne tik piniguose

Naftos perdirbimo gamyklos daugeliui asocijuojasi su milžiniškomis investicijomis ir didžiuliais pelnais. Tačiau Jungtinėse Valstijose naujos gamyklos nuo nulio nebuvo pastatytos nuo 1976 metų, kai pradėjo veikti „Marathon Oil“ gamykla Garyvilyje, Luizianoje. Tik 2026 metais Teksase pradėtas naujas projektas nutraukė penkių dešimtmečių pauzę.

Priežastis – ne tik statybų kainos, bet ir itin sudėtingas leidimų ir rizikų derinys, dėl kurio ši veikla gali akimirksniu paversti milijardus eurų investicijų nuostoliu.

Kaip iš tiesų uždirba gamyklos?

Naftos perdirbėjai neuždirba tiesiog iš naftos ar benzino kainos. Pagrindinis rodiklis – vadinamas „crack spread“, arba skirtumas tarp žaliavinės naftos pirkimo kainos ir iš jos gautų produktų – benzino, dyzelino, aviacinio kuro – pardavimo kainų.

Finansų rinkose dažnai naudojamas 3-2-1 modelis: iš trijų barelių naftos gaunami du bareliai benzino ir vienas dyzelino. Skirtumas eurais už barelį yra gamyklos bendrasis pelno maržos rodiklis. Istoriškai sveika marža siekia maždaug 10–20 eurų už barelį, tačiau karo, uraganų ar avarijų metu ji gali išsiplėsti kelis kartus.

Paradoksalu, bet aukšta naftos kaina pati savaime perdirbėjams nėra naudinga. Svarbiausia – ne absoliuti kaina, o tarpas tarp žaliavos ir galutinio produkto kainų. Todėl gamyklos aktyviai naudoja finansines apsidraudimo priemones, iš anksto fiksuodamos būsimas maržas.

Regioninė priklausomybė ir kainų šuoliai

JAV Persijos įlankos pakrantėje, Teksase ir Luizianoje, sutelkta milžiniška perdirbimo galia. Čia esančios gamyklos sujungtos vamzdynų tinklu, tad vienos įmonės sustabdymą gali kompensuoti kelios kaimyninės.

Vakarų pakrantė, ypač Kalifornija, tokios prabangos neturi. Valstija reikalauja specialios benzino sudėties dėl griežtesnių oro taršos normų, o geografinė izoliacija apsunkina importą iš kitų regionų. Kai kelios Kalifornijos gamyklos uždaromos, vietos pasiūla susitraukia ir kainos šokteli, nes nėra kam greitai užpildyti spragos.

Pelningas, bet pavojingas verslas

Perdirbimo gamyklos yra didžiuliai, sudėtingi ir potencialiai pavojingi objektai. 2005 metų sprogimas BP gamykloje Teksaso Sityje nusinešė 15 gyvybių ir sužeidė daugiau kaip 170 žmonių. Bendrovei teko sumokėti šimtus milijonų eurų baudų, o bendra avarijos ir privalomų saugos investicijų kaina viršijo kelis milijardus eurų.

Tai iliustruoja, kaip greitai vienas incidentas gali panaikinti kelerių metų pelną. Kartu ilgalaikės tendencijos – elektromobilių plėtra ir alternatyvūs degalai – verčia abejoti, ar verta statyti visiškai naujas gamyklas, kurios atsipirkinėtų dešimtmečius.

Todėl gamyklos JAV daugiausia buvo plečiamos, o ne statomos nuo nulio. Tik dabar, Port Brownsville projekte, bandoma pritaikyti gamyklą prie skalūnų naftos ir naujų rinkos sąlygų, bet šis bandymas parodys, ar toks modelis dar gali būti tvarus ilguoju laikotarpiu.