Kodėl jauni žmonės vis rečiau mylisi? Tyrimai atskleidė, kas labiausiai keičia Z kartos santykius

Per pastarąjį dešimtmetį Vakarų pasaulyje vyksta tylus, bet esminis pokytis: jauni žmonės vis rečiau turi romantinių santykių ir mylisi. Ši tendencija ryškiausia Z kartoje, gimusiųjų po 1995 metais, ir jau daro įtaką ne tik jų psichologinei savijautai, bet ir demografijai bei politikai.

Jungtinių Valstijų apklausos rodo, kad vyrų iki 35 metų, kurie per metus neturėjo jokio sekso, dalis išaugo nuo mažiau nei 10 proc. iki maždaug ketvirtadalio. Panaši kryptis matoma ir tarp moterų, nors kritimas kiek nuosaikesnis.

Mažiau draugų, daugiau ekranų

Seksualinio gyvenimo nuosmukis glaudžiai susijęs su platesniu socialinių ryšių silpnėjimu. Amerikiečiai su draugais gyvai leidžia gerokai mažiau laiko nei prieš kelis dešimtmečius, o paaugliai po pamokų bičiuliams skiria vos kelias dešimtis minučių.

Didžiąją dalį anksčiau bendravimui skirto laiko prarijo išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai. Tyrimai rodo, kad Z kartos jaunuoliai kasdien prie ekranų praleidžia kelias valandas, o beveik 8 iš 10 jaučiasi vieniši.

Vidutinis artimų draugų skaičius sumažėjo nuo penkių iki dviejų, o dalis jaunų vyrų prisipažįsta neturintys nė vieno artimo bičiulio. JAV vyriausiasis medikas vienatvę jau vadina epidemija, sveikatai prilyginama rūkymui.

Pažinčių programėlės ir nelygi rinka

Buvo tikimasi, kad pažinčių programėlės palengvins romantiškų ryšių paieškas, tačiau realybė prieštaringa. Didelė dalis studentų jų net nenaudoja, o dauguma atsisiuntusių greitai nusivilia ir ištrina.

Viduje šios platformos kuria labai nelygią „rinką“: nedidelė dalis patraukliausių vyrų sulaukia didžiosios dalies moterų dėmesio, o likusieji lieka beveik nematomi. Vyrams tai reiškia tylų atstūmimą, moterims – žinučių laviną ir emocinį perdegimą.

Vis dėlto sociologiniai duomenys rodo, kad realiame gyvenime žmonės dažniausiai sukuria poras su panašaus patrauklumo ir socialinio statuso partneriais. Kitaip tariant, programėlės sustiprina nelygybės jausmą, bet ne iki galo atspindi tikrą pažinčių pasaulį.

Politika ir baimė suklysti

Lyčių santykius papildomai ardo gilėjantis ideologinis skilimas. Jaunesnės moterys Jungtinėse Valstijose tampa vis liberalesnės ir dažniau remia kairiąsias partijas, o dalis jaunų vyrų juda dešinėn.

Apklausos rodo, kad daug studentų nenorėtų susitikinėti su žmogumi, balsavusiu už kitą politinę jėgą. Kai politika tampa esminiu filtravimo kriterijumi, potencialių partnerių ratas gerokai sumažėja.

Prie to prisideda ir viešas socialinių tinklų spaudimas. Z karta užaugo žinodama, kad nesėkmingas bandymas užkalbinti ar nevykęs žinutės ekrano vaizdas gali tapti patyčių objektu. Dalis vaikinų dėl to apskritai nustoja imtis iniciatyvos, o merginos dažnai į bet kokį dėmesį žiūri kaip į galimą grėsmę.

Ekonomika ir ateities baimė

Rečiau kuriami santykiai susiję ir su ekonominiu spaudimu. Brangstant būstui ir studijoms, daug jaunų suaugusiųjų ilgiau lieka gyventi su tėvais, vėliau tuokiasi ir planuoja vaikus.

Pasaulio pavyzdžiai – ypač Pietų Korėja, Japonija ir Kinija – rodo, kad kartą įsišaknijus žemam gimstamumui ir pavėlintiems santykiams, pakeisti trajektoriją labai sunku. Tikėtina, kad panašūs iššūkiai laukia ir kitų Vakarų visuomenių, jei jos neras būdų atkurti gyvą, saugią ir ekonomiškai įmanomą jaunų žmonių socialinę aplinką.