Kinijos technologinis šuolis pribloškia: „DeepSeek“, BYD ir „Huawei“ keičia pasaulio taisykles

Kinijos dirbtinio intelekto pokalbių sistema „DeepSeek“ staiga atsidūrė pasaulio dėmesio centre, tačiau tai tik vienas platesnės tendencijos pavyzdys. Kinijos programėlės ir technologijų produktai sparčiai užkariauja pasaulines rinkas – nuo „TikTok“, „CapCut“, „Shein“ ir „Temu“ iki elektromobilių, dronų ir kvantinių kompiuterių.

Ši permaina kelia klausimą: kaip šaliai, dar visai neseniai vadintai pigių prekių fabriku, pavyko per tokį trumpą laiką tapti aukštųjų technologijų galia?

Valstybės remiama technologinė strategija

Lūžio tašku laikomas 2015 metais paskelbtas planas „Made in China 2025“. Jo tikslas – per dešimtmetį iš pigių gaminių gamintojos tapti inovacijų valstybe, kontroliuojančia kritinių technologijų tiekimo grandines ir mažiau priklausoma nuo importo.

Plane išskirtos dešimt prioritetinių krypčių, tarp jų – elektromobiliai, 5G ryšys, baterijos, saulės energetika, dirbtinis intelektas ir kvantinės technologijos. Analitikų vertinimu, įgyvendinta apie 86 proc. užsibrėžtų tarpinių tikslų, o kai kuriose srityse rezultatai gerokai pranoko pirmines prognozes.

Strategiją lydėjo milžiniškos valstybės investicijos. Jungtinių Valstijų Kongreso tyrimų duomenimis, iki 2020 metų Kinija jau buvo paskyrusi arba suplanavusi skirti daugiau kaip 1,3 trilijono eurų moksliniams tyrimams, plėtrai ir užsienio technologijų įsigijimui.

Nuo baterijų iki dronų ir DI

Akivaizdžiausi kinų šuolio pavyzdžiai – elektromobiliai ir atsinaujinanti energetika. Gamintojas „BYD“ pagal automobilių pardavimus jau lenkia daugelį tradicinių rinkos lyderių, o Kinija yra didžiausia pasaulyje automobilių eksportuotoja.

Baterijų ir saulės modulių grandinė dar labiau koncentruota: įvairiais vertinimais, Kinijoje pagaminama nuo 80 iki 95 proc. su saulės energetika susijusios įrangos. Prognozuojama, kad iki 2028 metų apie 60 proc. pasaulio atsinaujinančios energijos bus generuojama Kinijoje.

Dronų rinkoje šalies pozicijos taip pat dominuojančios. Maždaug 70 proc. pasaulio civilinių dronų pardavimų tenka bendrovei „DJI“, įsikūrusiai Šendženo mieste, o tarp dešimties didžiausių dronų gamintojų – bent trys Kinijos įmonės.

Mokslo fronte Kinija pirmauja pagal kvantinių tyrimų publikacijų skaičių ir patentus dirbtinio intelekto srityje. „DeepSeek“ tapo simboliu, kad šalis gali kurti konkurencingus DI produktus, net ir neturėdama prieigos prie pažangiausių vakarietiškų lustų.

Įtampa su Vakarais ir atsakomoji reakcija

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės kaltina Pekiną naudojus ir agresyvias priemones – nuo intelektinės nuosavybės vagysčių iki priverstinių bendrų įmonių. Kinija šiuos kaltinimus atmeta, tačiau spaudimas paskatino dar intensyviau siekti technologinės savarankiškumo.

Ryškus pavyzdys – „Huawei“. Po griežtų sankcijų ji neteko prieigos prie pažangių lustų, tačiau persiorientavo į puslaidininkių projektavimą ir gamybą bei pristatė telefoną su lustu, kurio lygis nustebino ir kritikus. Panašų kelią pasirinko „DeepSeek“ kūrėjai – jie tikina, kad išmoko efektyviau išnaudoti senesnės kartos lustus ir taip pasivijo dalį konkurentų.

Vakarų valstybės atsako savo programomis. Jungtinių Valstijų vyriausybė ir privačios bendrovės yra paskelbusios šimtų milijardų eurų vertės planus DI infrastruktūrai ir lustų gamybai, o tokios šalys kaip Vokietija ir Japonija kuria alternatyvius paramos paketus pramonei.

Vis dėlto net ir augant konkurencijai akivaizdu, kad pasaulio technologijų žemėlapyje atsirado naujas, itin stiprus centras. Kinija turi ir kapitalo, ir politinės valios laukti ilgai, todėl kova dėl technologinės lyderystės greičiausiai taps viena svarbiausių XXI amžiaus geopolitinių istorijų.