Kinijos prekių antplūdis kelia nerimą Europai: ekspertai perspėja, kad laiko veikti lieka vis mažiau

Kinijos prekių antplūdis į Europos Sąjungą tampa vis opesne politine ir ekonomine problema. Ekspertai įspėja, kad ypač automobilių pramonei laikas persitvarkyti tirpsta, o Briuselis privalo rasti būdų, kaip išlyginti nesubalansuotą prekybą, išvengiant atviro prekybos karo.

Per pastaruosius kelerius metus Kinijos prekybos perteklius su Vokietija išaugo kelis kartus. Į Europą plūsta vis daugiau kiniškų gaminių – nuo elektromobilių iki baterijų ir elektronikos, o vietos gamintojai nespėja prisitaikyti prie tokio tempo.

Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos narys Gabrielis Felbermayras pabrėžia, kad dalis problemos yra pačios Europos viduje: lėtas augimas, vangios investicijos ir prarastas konkurencingumas trečiosiose rinkose. Tačiau, jo teigimu, egzistuoja ir aiškus „Kinijos faktorius“.

Pasak eksperto, Kinija palaiko savo valiutą – renminbi – dirbtinai nuvertintą, maždaug penktadaliu žemiau nei būtų natūralu euro atžvilgiu. Tai reiškia, kad kiniškas eksportas yra pigesnis, o Europos gamintojams dar sunkiau konkuruoti kainomis.

Tikslingi muitai ir derybos, o ne Trumpo stiliaus sienos

Europos Sąjunga jau įvedė antisubsidinius muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, įskaitant ir tokių gamintojų kaip „Tesla“ modelius, jei jie surenkami Kinijoje. Taip siekiama kompensuoti Pekino subsidijų suteikiamą kainos pranašumą.

Felbermayro nuomone, tokios priemonės turėtų būti plečiamos, tačiau labai tiksliai taikomos konkretiems sektoriams, kur akivaizdžiai iškreipiama konkurencija ir kyla saugumo rizikų. Jis atmeta idėją taikyti plataus masto 30 proc. muito tarifą visoms prekėms iš Kinijos, nes tai smarkiai sumažintų europiečių gyvenimo lygį.

„Tikslas neturi būti uždaryti Europos rinką kinų gaminiams. Turime būti pasiruošę griežtesnėms priemonėms, kad derybos su Kinija būtų rimtai vertinamos, bet prekybos karas pakenktų abiem pusėms“, – sakė Felbermayras.

Kinų gamyklose Europoje – galimybė ar grėsmė?

Įvedus muitus elektromobiliams, vis daugiau Kinijos gamintojų planuoja gamyklas Europoje. Eksperto vertinimu, tai gali būti net teigiamas scenarijus, jei bus užtikrinta reali vietinė vertė ir darbo vietos.

„Kinų automobilių gamintojų technologinis lygis jau prilygsta europietiškam, tad jų išstūmimas iš rinkos būtų klaida. Tačiau investicijos į gamybą Europoje turi būti susietos su įsipareigojimais dėl užimtumo ir tiekimo grandinių“, – pabrėžė jis.

Tokiu atveju dalis technologijų būtų perkelta į Europą, sustiprėtų vietiniai tiekėjai, o importuojamų pilnai surinktų automobilių srautas iš Kinijos galėtų mažėti.

Reikia ir vidaus reformų, ir sąjungininkų

Ekspertas pabrėžia, kad vien prekybos priemonėmis problemos išspręsti nepavyks. Europa turi spartinti vidaus rinkos integraciją, mažinti biurokratiją ir gerinti investicinę aplinką, kad pati taptų konkurencingesnė.

Jo teigimu, Europos Sąjunga turi daugiau derybinių svertų, nei dažnai manoma, nes po griežtesnių Jungtinių Valstijų ribojimų Kinijos eksportas ypač priklauso nuo Europos rinkos. Tačiau tam, kad pavyktų pasiekti valiutos kurso ir subsidijų pokyčius, būtina plačesnė koalicija.

„Šią problemą turi ne tik Europos Sąjunga. Daug išsivysčiusių ir besivystančių šalių susiduria su Kinijos perteklinėmis gamybos apimtimis. Kuo platesnė bus šalių grupė, kartu kelianti klausimus Pekinui, tuo didesnė tikimybė pasiekti pokyčių“, – sakė Felbermayras.