Pusryčių kava daugeliui tapo neatsiejama ryto ritualo dalimi, tačiau ilgą laiką ji buvo vertinama prieštaringai. Šiandien vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali būti susijęs ne tik su žvalumu, bet ir su geresne ilgalaike sveikata.
Nors kava nėra stebuklingas vaistas, nauji duomenys verčia į šį gėrimą žiūrėti palankiau ir vertinti jį kaip sudėtingą biologiškai aktyvių medžiagų mišinį.
Kava ir ilgesnė gyvenimo trukmė
Dideli apžvalginiai tyrimai rodo, kad kavos mėgėjai dažnai pasižymi mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų rizika. Kai kuriuose darbuose nustatytas ir bendros ankstyvos mirties rizikos sumažėjimas tarp reguliariai kavą geriančių žmonių.
Viename plačiai cituojamų tyrimų, kuriame dalyvavo apie 500 000 žmonių ir kuris truko 16 metų, daugiau kavos išgerdavę dalyviai rečiau mirdavo nuo širdies ligų ir vėžio. Optimalus kiekis daugeliu atvejų siejamas su maždaug trimis puodeliais per dieną.
Naudingi junginiai puodelyje
Kava – tai ne tik kofeinas. Ji gausi polifenolių, stiprių antioksidantų, randamų ir vaisiuose bei daržovėse. Šios medžiagos padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris siejamas su uždegiminiais procesais ir lėtinių ligų vystymusi.
Vienas svarbiausių kavos polifenolių – chlorogeninė rūgštis. Pirminiai tyrimai rodo, kad ji gali turėti įtakos nuotaikai ir būti susijusi su mažesne nerimo bei depresijos rizika, nors šią sąsają dar reikia geriau ištirti.
Kava taip pat turi skaidulų ir prebiotinių junginių, galinčių maitinti naudingas žarnyno bakterijas. Žarnyno mikrobiomos būklė šiuo metu laikoma svarbia ne tik virškinimui, bet ir imunitetui bei net psichikos sveikatai.
Kofeino poveikis ir saugus kiekis
Žinomiausia kavos sudedamoji dalis – kofeinas – veikia centrinę nervų sistemą. Jis didina budrumą, gali trumpam pagreitinti medžiagų apykaitą, pagerinti koncentraciją ir pakelti nuotaiką.
Vis dėlto didesni kofeino kiekiai gali sukelti nerimą, drebulį, širdies plakimo pojūtį, skrandžio diskomfortą ir miego sutrikimus. Ypač jautriems žmonėms nemigą gali sukelti net vienas puodelis vėlyvą popietę.
Dauguma mitybos rekomendacijų suaugusiesiems pataria neviršyti maždaug 3–4 vidutinių kavos puodelių per dieną, atsižvelgiant į individualų jautrumą. Nėščiosioms ir žmonėms, sergantiems širdies ligomis ar turintiems padidėjusį kraujospūdį, patariama pasitarti su gydytoju.
Ar verta rinktis be kofeino?
Tiems, kurie vengia kofeino, bet mėgsta kavos skonį, alternatyva gali būti be kofeino pagaminta kava. Tyrimai rodo, kad joje vis dar išlieka nemažai antioksidantų ir kitų naudingų junginių.
Taigi svarbiausia ne vienas atsitiktinis puodelis, o ilgalaikiai įpročiai. Saikingas, gerai toleruojamas kavos vartojimas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali būti sėkmingo ilgaamžiškumo derinio dalis.
