Kauno regionui pristatytos naujos investicijų galimybės: dėmesys verslui ir infrastruktūrai

Jonavoje įvyko susitikimas, kuriame Finansų ministerijos atstovai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir nacionaliniu plėtros banku ILTE pristatė Kauno regionui aktualias investicijų ir finansavimo galimybes. Dėmesys skirtas projektams, kurie vienu metu stiprintų verslo konkurencingumą, žemės ūkio modernizavimą ir savivaldybių viešąją infrastruktūrą.

Finansų ministerija akcentuoja, kad Kauno regionas išlieka viena sparčiausiai augančių šalies teritorijų, tačiau tolesnei plėtrai svarbu kryptingai didinti investicijas į socialinę aplinką, viešąsias paslaugas ir aplinkosaugą. Pasak susitikime dalyvavusių atstovų, būtent šios sritys vis dažniau tampa lemiamu veiksniu tiek gyventojams renkantis gyvenamąją vietą, tiek investuotojams vertinant regiono patrauklumą.

„Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Daugiau sprendimų pačioms savivaldybėms

Susitikime pabrėžta, kad savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms planuoti investicijas, remiantis vietos poreikiais ir turimais ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad projektai numatomi vietos plėtros planuose, o prioritetai formuojami arčiau bendruomenių: nuo švietimo ir sveikatos infrastruktūros iki susisiekimo ir viešųjų erdvių kokybės.

Toks modelis atitinka ir Europos Sąjungos finansavimo kryptis, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams objektams, o ilgalaikiam poveikiui: socialinės atskirties mažinimui, paslaugų prieinamumui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Savivaldybėms tai tampa ir atsakomybe, ir galimybe greičiau suderinti investicijas su realiomis gyventojų problemomis.

Kur numatomas ILTE finansavimas?

Pasak pristatymo dalyvių, ILTE finansinių priemonių portfelis siekia 2,3 mlrd. eurų, o šios lėšos gali būti nukreipiamos keliomis kryptimis. Tarp jų įvardyti gynybos ir saugumo projektai, taip pat laisvųjų ekonominių zonų vystymas, kai finansavimas gali prisidėti prie gamybos, pramonės ar mokslo paskirties pastatų statybos bei rekonstravimo.

Taip pat akcentuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvos ir žemės ūkio projektai. Praktinis tokio finansavimo tikslas yra mažinti energijos sąnaudas, didinti vietinės energetikos savarankiškumą ir remti technologinius sprendimus, kurie padeda kelti produktyvumą bei atsparumą rinkos svyravimams.

Kiek investuota Kauno regione?

Skelbiama, kad Kauno regione iš viso įgyvendinama arba jau baigta daugiau kaip 1 000 projektų, kuriems skirta 680,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų. Iš šios sumos 212,3 mln. eurų tenka 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu.

Didžiausia investicijų dalis, 177,5 mln. eurų, nukreipta į socialinius projektus: socialinį būstą, sveikatos paslaugas, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektams numatyta 160,3 mln. eurų, o integruotai socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai skirta 115,4 mln. eurų.

Reikšminga dalis, 102,6 mln. eurų, susijusi su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamais projektais. Tokie projektai paprastai orientuoti į ekonominę transformaciją ir tvaresnių veiklų plėtrą, kai regionams svarbu ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų socialiai subalansuoti.