Gelbėjimas kaip žmogiškumo viršūnė: raginimas plačiai minėti Lietuvos žydų gelbėtojų dieną

Seimo TS-LKD frakcijos narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paulė Kuzmickienė kartu su žydų gelbėtojų ainių atstove dr. Gabriele Žaidyte kreipėsi laišku į visų Lietuvos savivaldybių merus. Laiške raginama pasirengti ir minėti kovo 15-ąją – Lietuvos žydų gelbėtojų dieną.

Laiške primenama, kad nuo 2022 m. kovo 15-oji yra minima kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Tai diena, skirta sustoti ir prisiminti Pasaulio Tautų Teisuolių – žydų gelbėtojų – istorijas.

Ji skirta pagerbti tuos, kuriems žmogiškumas juodžiausiomis XX amžiaus valandomis buvo svarbesnis už jų pačių ir jų šeimų saugumą. Gelbėtojai, liudydami žmogiškumą, rizikavo viskuo, ką turėjo. Tikėdami šviesa, tamsos valandą jie išliko žmonėmis.

Gelbėtojų mastas ir nežinomos istorijos

Šiandien apie 1700 Lietuvos piliečių yra apdovanoti Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 925 mūsų tėvynainiai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Tačiau tai tik užrašytos, paliudytos ir patvirtintos istorijos.

Daugelis gelbėtojų nepasakojo apie pagalbos ranką, ištiestą patiems pažeidžiamiausiems, ir neieškojo liudininkų. Deja, nemažai buvo ir tokių istorijų, kai žuvo ir gelbėtasis, ir gelbėtojas.

Rizika nacių okupuotoje Lietuvoje

Nacių okupuotoje Lietuvoje žydo gelbėjimas reiškė mirties arba tremties nuosprendį. Tai buvo pasirinkimas, kuriame rizika buvo tikra ir akivaizdi.

Žmogiškumo riba ir šiandienos patirtys

„Gelbėjimas apskritai yra ta riba, kur žmogus renkasi ne save, o kitą. Kai kas nors puola į degantį namą ištraukti nepažįstamojo, jis žino ar jaučia – gali nebegrįžti. Būtent todėl gelbėjimas išpildo gražiausią žmogiškumo misiją – būti dėl kito. Šiandien, kai priglaudžiame nuo karo bėgančias ukrainiečių šeimas ir atveriame savo bendruomenes, šios vertybės taip pat tampa apčiuopiamos, be didelių žodžių, kasdieniuose pasirinkimuose“, – pažymėjo Seimo narė Paulė Kuzmickienė.

Kvietimas minėti 2026 m. kovo 15-ąją

„Kviečiame ir 2026 metų kovo 15-ąją mokyklose, bibliotekose, kultūros židiniuose, miestų ir miestelių erdvėse kartu su jaunimu prisiminti tuos, kurie gyveno šalia, kurių vardus galbūt dar mena kaimynai ar jų ainiai. Uždekite žvakę, ištarkite vardus“, – kvietė žydų gelbėtojų ainių atstovė dr. Gabrielė Žaidytė.

Jos senelio, profesoriaus Antano Stankaus, Štuthofo kalinio, šeima išgelbėjo žydų mergaitę Olgą Gurvič nuo pražūties.

Atminties išsaugojimas ir šviesos liudytojai

Daugiau apie XX amžiaus šviesos liudytojus galima sužinoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus medžiagoje bei įvairių autorių leidiniuose. Vertų dėmesio istorijų galima rasti, be kita ko, Zigmo Vitkaus, Rimanto Stankevičiaus, Aušros Janušytės ir kitų autorių knygose.

Pasaulio Tautų Teisuolių pavyzdžiai

Šiais metais laiško autorės pakvietė prisiminti dviejų Pasaulio Tautų Teisuolių – Juozapos Kibelaitės (1907–2006) ir Mykolo Šimelio (1889–1945) – istorijas bei naudoti Lietuvos žydų gelbėtojų dienai sukurtą ženklą.

Pranešimą paskelbė: Rūta Petrukaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija