Internetinės pornografijos vartojimas per pastaruosius dešimtmečius augo žaibiškai. „Pornhub“ dar 2019 metais skelbė sulaukianti apie 115 milijonų apsilankymų per dieną, o apklausos rodo, kad tarp 15–29 metų vyrų pornografiją žiūri beveik visi.
Vis dažniau keliama ne moralinė, o sveikatos ir psichologinė problema: kas vyksta su mūsų smegenimis ir elgesiu, kai pornografija tampa įpročiu, o ypač – kai bandome jos atsisakyti.
Pirmosios dienos: euforija ir nerimas
Pirmąją dieną nutraukus pornografijos žiūrėjimą dauguma žmonių jaučiasi gana gerai. Atsiranda daugiau laiko kitoms veikloms, nuotaika gali būti pakili, atsiranda motyvacijos „iššūkiui“.
Didieji sunkumai paprastai prasideda antrą dieną. Žmonės, kurie patys sau pripažįsta turintys probleminį pornografijos vartojimą, dažnai mini nerimą, nemigą, sunkumus susikaupti ir stiprų potraukį vėl žiūrėti pornografiją kelis kartus per dieną.
Čia svarbus niuansas: „probleminis vartojimas“ nėra vien žiūrėjimo laikas. Lemiamas kriterijus – ar pornografija ima trukdyti darbui, santykiams, mokslams ar emocinei sveikatai.
Kaip keičiasi smegenų struktūra?
Mokslininkai žino, kad smegenys yra plastiškos – jas nuolat keičia mūsų įpročiai. Tai įrodyta įvairiais eksperimentais, pavyzdžiui, tyrimais su žmonėmis, išmoktais žongliruoti per kelis mėnesius ir vėliau liovusiais tai daryti.
Atliekant funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus vyrams, turintiems probleminį pornografijos vartojimą, rasta pokyčių ventraliniame striatume – smegenų srityje, susijusioje su noru, motyvacija ir dopamino sistema.
Dopaminas skatina mus siekti evoliuciškai svarbių dalykų – maisto, artumo, naujovių. Pornografija, ypač nuolat perjungiant vaizdo įrašus ir ieškant „tobulos“ scenos, palaiko dopamino lygį aukštą ilgą laiką ir taip sustiprina įprotį.
Supernormalus dirgiklis ir kasdienis gyvenimas
Psichologijoje pornografija dažnai apibūdinama kaip supernormalus dirgiklis – dirbtinai sustiprinta įprastų dirgiklių versija, panašiai kaip itin saldus gėrimas, lyginant su daržovėmis.
Toks dirgiklis gali tapti patrauklesnis už realų seksą ar artumą. Tyrimai rodo paradoksą: probleminį vartojimą turintys žmonės dažnai labiau „nori“ pornografijos, bet nebūtinai ją labiau „mėgsta“.
Po keturių–septynių dienų daugeliui bandančių atsisakyti pornografijos kyla stiprus noras grįžti dėl nerimo ir įtampos. Apie 82 proc. bandymų mesti baigiasi nesėkme, jei žmogus negauna pagalbos ar nepakeičia įpročių kitomis veiklomis.
Dvi savaitės, mėnuo ir trys mėnesiai
Apklausos rodo, kad po maždaug dviejų savaičių be pornografijos smegenims lengviau atidėti malonumą ir ilgiau išlaikyti dėmesį sudėtingoms užduotims.
Po 30 dienų žmonės dažnai mini aiškesnes mintis ir mažesnį „smegenų rūką“. Viename tyrime pornografijos atsisakę dalyviai geriau atliko užduotis, reikalaujančias savikontrolės, nei tie, kurie tą laiką vengė tik nesveiko maisto.
Apie trijų mėnesių ribą, sprendžiant pagal analogiją su kitais įpročiais, smegenų pilkoji medžiaga gali grįžti į pusiausvyrą. Tai nereiškia, kad pornografija tampa „uždrausta visam laikui“, tačiau įprotis praranda dalį savo galios.
Kaip keisti įprotį sveikiau?
Specialistai dažnai rekomenduoja ne vien „uždrausti“ sau pornografiją, o sąmoningai pakeisti ją kitomis naujomis patirtimis: sportu, kūrybine veikla, bendravimu.
Padėti gali ir dėmesingumo praktikos, meditacija, atviros kalbos su partneriu ar psichologu. Svarbu atskirti pornografijos vartojimą iš smalsumo ar malonumo ir vartojimą, kuris tampa vieninteliu būdu tvarkytis su nerimu ar vienišumu.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į mokslo lauke vis dar pasitaikančią homofobiją ir transfobiją. Vertinant pornografijos poveikį, svarbu neprimesti žmonėms normų dėl orientacijos ar fantazijų ir kalbėti pirmiausia apie savijautą, sutikimą ir pagarbą.
