Kas nutinka po mirties? 40 metų tyręs liudijimus vyras sako radęs netikėtų atsakymų

Kas nutinka mirus? Klausimas, kuris lydi žmoniją nuo seniausių laikų, buvusiam inžinieriui, o dabar pastoriui Johnui Burke’ui tapo ne teorine, o visą gyvenimą formuojančia tema. Jis teigia per keturis dešimtmečius išstudijavęs apie 1 500 žmonių, kurie buvo klinikinėje mirtyje ir buvo atgaivinti.

Burke’as pripažįsta – į šią sritį atėjo kaip agnostikas ir skeptikas. Tačiau nuosekli medikų dokumentuotų liudijimų analizė, jo teigimu, jį įtikino, kad bent dalis šių patirčių liudija apie sąmonės tąsą po fizinės mirties.

Kelias nuo inžinieriaus iki tyrėjo

Studijavęs inžineriją ir dirbęs šioje srityje, Burke’as save vadino analitiku ir skeptiku. Jis pasakoja tikėjęs, kad apie Dievą ar pomirtinį gyvenimą patikimų įrodymų nėra, o Jėzų laikė tik istorine asmenybe ir mokytoju.

Viskas pasikeitė, kai tėvui sergant vėžiu į rankas pakliuvo pirmoji moksliškai aprašytų artimos mirties patirčių knyga. Joje daug skirtingų žmonių pasakojo labai panašias istorijas apie sąmonės atsiskyrimą nuo kūno, nepaprastą šviesą ir meilės kupiną būtybę.

„Perskaičiau knygą per vieną naktį ir pagalvojau: gal tai tie įrodymai, kurių visą laiką ieškojau“, – sakė jis.

Bendri pasakojimų bruožai

Burke’as teigia pastebėjęs apie 40 dažnai pasikartojančių motyvų. Vienas svarbiausių – aiškus suvokimas, kad mirties akimirką žmogus palieka kūną, tačiau išlieka „savimi“, tik dar sąmoningesnis.

Daugelis liudija matę savo gaivinimą iš viršaus ir vėliau tiksliai aprašo medikų veiksmus ar net detales patalpose, kurių fiziškai negalėjo matyti, nes tuo metu buvo be širdies veiklos ir smegenų bangų.

„Tai nėra paprastos haliucinacijos – apie 90 proc. tokiose studijose tikrinamų stebėjimų pasitvirtina kaip tikslūs“, – sako Burke’as, remdamasis medikų atliktais tyrimais.

Šviesa, meilė ir gyvenimo apžvalga

Dauguma pasakojimų, anot jo, veda į nepaprasto grožio aplinkas, kurios apibūdinamos kaip „realesnės už realybę“. Ten patiriama šviesa siejama ne tik su matymu, bet ir su meile bei gyvybe, sklindančia iš visko – nuo žolės iki kitų būtybių.

Kitas dažnas motyvas – gyvenimo apžvalga. Žmonės pasakoja tarsi trumpame laike pergyvenantys savo gyvenimą iš naujo ir matantys, kaip jų žodžiai bei veiksmai paveikė kitus. Ypač išryškėja smulkūs gerumo gestai ir skaudžios, iš egoizmo kilusios nuodėmingos reakcijos.

„Žmonės supranta, kad Dievui svarbiausia – kaip mylėjome ir elgėmės su kitais, o ne tai, kiek uždirbome ar ko pasiekėme“, – sakė Burke’as.

Skepticizmas ir tikėjimo klausimai

Artimos mirties patirtis daugelis mokslininkų aiškina kaip smegenų veiklos sutrikimą mirimo metu, galimą medžiagų poveikį ar deguonies trūkumą. Burke’as sutinka, kad tokios hipotezės turi būti rimtai svarstomos, tačiau, jo teigimu, jos nepaaiškina patikrintų stebėjimų, kai klinikinės mirties metu užfiksuotos detalės vėliau pasitvirtina.

Savo knygose „Imagine Heaven“ ir „Imagine the God of Heaven“ jis bando parodyti, kaip šiuolaikiniai liudijimai, jo manymu, dera su Biblijos vaizdiniais apie pomirtinį gyvenimą ir Dievą kaip meilės šaltinį.

Burke’o išvados neatmeta medicininių paaiškinimų, tačiau ragina skaitytoją bent trumpam praplėsti žvilgsnį: jei sąmonė gali egzistuoti ir be fizinio kūno, tai keičia ne tik požiūrį į mirtį, bet ir į tai, kaip gyvename dabar.